Prieš šimtą metų, kai buvau jauna ir graži studentė, dirbau padavalka restorane. Nu pavykę buvo įsitrint į gana aukšto lygio vietelę. Žodžiu, vakaras, salėje sėdi keli staliukai, įeina vyras toks apie 30 metų, prisėda prie staliuko, nešu jam meniu. Jis neiima, sako “ačiū, aš nieko nenoriu. o pas jus čia rūkoma?” sakau taip ir taip, nu tipo nerūkoma. Jis sako, “o tai jei aš tik mažytę, tik labai trumpai? duokit man peleninę, aš čia kamputyje surūkysiu ir viskas”. nu aš vėl jam mandagiai – tipo ne ne, tikrai negalima, dūmai vistiek jausis kitiems lankytojams… jis: “tai nebus čia daug tų dūmų, pamatysit”, ir išsitraukia žolytės suktinę aš sako lauke negaliu, prisikabins dar mentai, o pas jus čia ramu, gražu, sėdėt patogu, niekas net nepastebės, aš greit surūkysiu ir iš karto išeisiu. “tai gal jūs jau dabar eikit”, pasiūliau aš jam supratau tada, kad dar apsinešęs turbūt, nu nes kaip kitaip tokia originali idėja ateitų į galvą – eiti į restoraną žolės parūkyti nenorėjo eiti, bet pasakiau kad turim apsauginį, galiu pakviest pasikalbėt, tada atsiduso, kad jo niekas nesupranta, ir išėjo

Vyresnio amžiaus moteriškės manęs tai dažnai klausia ar galima pasimatuoti. Nors pilna persirengimo kabinų. Arba priejusios prie kasos bando dar nusideret kaip turgui. Klausia ar cia galutine kaina ir pns

Esu dirbusi viešbuty administratore. Kartą atėjo vyriškis, na toks vidutinis, neišsipustęs, bet ir nenuskuręs, rankos, manyčiau gal mechaniko.. ir kaip visuomet paprašiau asmens tapatybės kort. man reikia vardo, pavardės, kad galėčiau priskirti kambarį, kitų duomenų. Jis man kiša savo banko kortelę. Sakau, man reikia jūsų vardo pavardės, tad geriau asmens dok. duokite. o jis man atrėžia “Aliooo, ant auksinės banko kortelės juk būna nurodytas savininkas!!!” matyt gal nesenai buvo gavęs tą auksinę kortelę, baisiai susireikšmino… be to pasą vos vos išprašiau, net ėmiau manyti kad ta kortelė vogta

labai seniai,kai tik atsirado skaneriai.Veiksmas vyko maisto parduotuveje.Pradejus pardavejai skanuoti prekes,pagyvenus moteriske-pirkeja ciupo jas atgal saukdama:

nesvitinkit man cia tu prekiu,ir taip visur piLna radioktyviu spinduliu ir nitratu

as dirbu manikiurininke. Ateina cia visai nesenai, pries kokias dvi savaites moteris, as dirbu su kliente, sako noriu uzsirasyti manikiurui, sakau ten kita savaite antradieni ( buvo penktadienis berods) o ji kaip pradejo juoktis isteriskai, saukt ant manes nes jai dabar reikia sia minute. pasiunte mane ir isejo DD

jooo… taip apgailetinai zyzia nu nors 5% nuleiskit arba “ant ledu” o parduotuvė tikrai ne iš pigiuju… galu gale taip ir noris pasakyt kad jei negali sau leist apsipirkt uz tam tikra suma tai ir neik i tokias parduotuves….

Mano viena bendradarbe bobutes buvo PANTERA isvadine DDDD cia del to, kad eidamos pro vartelius pypsejo, o ji praejo ir sako, gal jus kazka neseniai pirkot, kad pypsit, gal ismagnetint? Tai tiek jos pasiuto, sake i policija kreipsis likom nesuprate….

Dirbau salės darbuotoja tai labai daug keistuolių per dieną sutikdavau

Vienas iš įsimintiniausių tai turbūt buvo, kai kažkokia močiutė pradėjo atidarinėti šokolado pakuotę, jai niekaip nepavyko, tada po penkių minučių prieina prie manęs ir klausia: -o kokios spalvos šitas šokoladas? (aš taip mintyse galvoju, o kokios jis dar gali būti spalvos, jeigu aiškiai parašyta 85% kakavos). Aš sakau: – Na juodas, tamsiai rudas, nes daug kakavos. Inai: – bet ar tikrai žinot? gal teko ragauti? Nes man juk čia kaip vaistas nuo spaudimo bus, per vieną programą vakar rodė… Na žodžiu ir pradėjo man visą istoriją pasakot apie savo sveikatą, apie tą laidą

Arba irgi kartą keista močiutė priėjo su aliejum ir klausia: -Čia optima linija aliejus? Sakau:- Ne, čia floriol. Po minutės jau su kitu aliejum prieina ir vėl klausia ar čia optimos aliejus. Sakau, ne čia Natura, einam aš jums parodysiu kur optima linija stovi. O ji tada sako: – ne ne man nereikia Optima linija, man reikia, kad būtų geras. Aš tokia mintyse wtf?? Na pasiūliau jai ale gerą aliejų ir ji pradėjo man pasakoti, kad niekada nepirks optimos aliejaus, kad jai jis negeras ir t.t.

Dirbau baldų parduotuvėje.Užėjo moteris miegamojo lovos nusipirkti. Apsižiūrėjo visas, visko išsiklausinėjo, išbandė ar patogios, bet nusprendė dar apeiti kelias parduotuves. Kitą dieną sulaukiu vėl tos pačios pirkėjos, neva nieko geresnio kitose parduotuvėse nerado. Vėl apeina visas lovas,visas išbando, išsiklausinėja,bet dar negali nuspręsti kurią pasirinkti. Kitą dieną vėl sulaukiu jos, tik šį karta su drauge, ir vėl tas pats. Taip ji dar atėjo pora dienų su vis skirtingom draugėm, kol galiausiai išsirinko sau tinkamą lovą Va kaip atsakingai moteriškė žiūri į pirkinius