Is skausmo sudraskyta sirdis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Situacija tokia… draugaujam(draugavom) su vaikinu 7 metus ir jau metus kaip bandom susilaukt maziuko bet neslepsiu nesekmingai, pries kelias savaites suzinojau kad man pagaliau pavyko bet nieko saviskiui nesakiau nes abu laukem ir pagalvojau kad butu nuostabi dovana suzinot per gimtadieni. taigi pries savaite turejau komandiruote su darbu pasakiau vyrui kad busiu 2 sav ir tai reikstu kad praleidziu jo gimtadieni, realiai norejau tik padaryt staigmena… taigi griztu namo vakar, praejo savaite, maniskio gimtadienis. Tortas su zvakutem, sampanas ieinu as i kambari su tom uzdegtom zvakutem ir ziuriu guli dviese… pakelia galva abu ir ta kurva o as su tuo tortu ir uzdegtom zvakutem pasijauciau kaip totali kloune…….. vaikinas aisku soko is lovos pradejo aiskintis drebiau ta torta ant zemes ir isejau….. skambinejo visa diena vakare parasiau zinute “sveikinu, ta stebukleli kurio taip abu laukem iskeitei i kekse”. Zodziu savigarba buvo visiskai sutrypta, jauciuos kaip viduj suvazineta niekam nelinkiu to jausmo patirt…… bet esme tame,kad nezinau ar jam atleist ar ne. Pagalvojus TIKRAI NE! Gi isdave slykstyne. Bet is kitos puses kaip tam vaikui, vistiek seima yra seima ir butu nuostabu kas butu seima kartu, beto nezinau ar sugebesiu viena ji islaikyt aisku yra tevai, sesuo padetu bet vistiek… ir tas skausmas toks kad va noris atleist kad viskas butu vel gerai, bet kaip gerai kai zinosiu kad jis tratinos su kita…. nu zodziu man viskas……… patarkit mergaites ka daryt… uz ka jis man taip
Baisu, kai zmones vienas kito nepazista per 7 metus. Nors viska daro…
patars likt su tokiu tik tos, kurios pačios į tą mėšlą įklimpo ir kapstosi, bandydamos atleist. bet netikiu, kad yra pasaulyje bent viena save gerbenti moteris, kuri po tokių dalykų galėtų toliau ramiai gyvent. juk tik parai išvyks ar jis ar jūs, iškart visą tą parą analizuosit ką jis veikia. o jei vėluos valandą iš darbo? ką tada galvosit? tai kam taip savo gyvenimą apsisunkint, žmogus turi būti laimingas, o ne atleist išdavystę. jau niekas manęs gyvenime neįtikins, kad išdavė netyčia, kad čia klaida. kokia čia klaida?? žmogus ąmoningai pasiguldė kitą bobą ir su ja dulkinosi. kas jį privertė? jei vieną kartą padarė tokią klaidą, padarys ir kitą. ir aš patarėja ne jauna, o sena, jei ką
Ir sekas gi kažkam Sveikinu!!!
Jus juk neturesit vaiko islaikyt viena prie islaikymo tures prisidet ir jis o gyvent ir susitaikyti tik del vaiko tikta nesamone vaikas nebus laimingas jei matys mama visada liudna pikta ir nelaiminga. Kitas reikalas jei jus pati visgi norit buti su juo ,bet to ivikio vistiek nepamirsit nebepasitikesit visada kils itarimai kuriu pasekoje kils pykciai gerai pagalvokit ar tokio gyvenimo norit
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
