Dar niekad nemačiau, kad kažkas pradėtų tepliotis plaukus vidury autobuso. Netgi nemačiau, kad kažkas šukuotųsi plaukus ar išvis, pasipurkštų kvepalais ar pasidažytų lūpas. Nors važinėju viešuoju transportu kiekvieną dieną ir dar su persėdimais, bet dar nieko panašaus matyti. Gal čia man per kokius 6 metus dar nepasitaikė, pasisekė.

O grįžtant prie temos – aš kartais tepu kokosų aliejumi, kitą kartą – arganų aliejumi. Naudoju kondicionierių ar plaukų kaukę. Dar karts nuo karto pasitepu plaukų šilku. Tik tepuos namie, ne autobuse. Labai retai, gal kartą per metus, kai netingiu, vasarą kokią pasidarau užpilą plaukams. Ne dėl to, kad man reikia, o dėl to, kad šiaip prižiūrėt plaukus noriu.

Nežinau, mano plaukai ir taip yra fantastiški, klauso, nesivelia, net spec. suvėlus vis vien pirštais lengvai perbrauksi (bet nagai mano visai niekam tikę. :/ Čia kaip sakoma: stiprūs plaukai – silpni nagai, stiprūs nagai – netikę plaukai). Čia tai tikrai daug ką lemia genai, nes mano sesers ir mamos plaukai labai prasti, nors abi ten spec. procedūrom užsirašinėja. Bet vat mano a.a. babos plaukai, net jai būnant 95 metų, buvo stori, gražūs, iki pat užpakalio, praktiškai iškrisdavo šukuojant tik koks vienas kitas plaukas. Kol turėjau babą prižiūrėti, kasdien pindavau jai kasą, tai plaukai ten pas ją kažkokie nenormalūs, tiesiog džiaugsmas pint. ;D Net keista, kad plaukai balti balti, turėtų jau būt nelabai gyvybingi, žinant moters amžių, bet plaukai tai pasaka…. Ji man vis alkūne į šoną baksnodavo “jau ką ką, bet mano plaukus gavai”. Išvis, aš į babą panašesnę, nei į savo tėvus. Tai kai čia minėjo, kad gali ateit genai iš netgi senelių ar prosenelių, tai čia tiesa. Taip kad čia tikrai didelį vaidmenį genai turi.