išgyvenimai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Komentuokit, barkit, taisykit!
Bet eilėraščių neberašau jau daug metų, tad neprašau, jūsų vertinimų, tiesiog radau savo pauglystės sasiuvinį, kuriame daug mano kurtų eilių, o gal tiksliau eiliuotų minčių, visi jie buvo rašyti su mintim, ty. realiais atsitikimais. Noriu pasidalinti, gal kam patiks…
PVZ:
Reali istorija. Vėžiu sirgo mano močiutė, kuri nežinojo, kad serga, artimieji nusprendė jai to nesakyt, meluodami į akis, kad ji pasveiks, galės grįžti namo, kur jos laukia ūkio darbai, jos gyvuliai ir tt.
Mačiau kaip ji kankinas, kaip dėjavo iš skausmo. Bet juk nuo to nenudurnėjo, iki dabar manau, kad ji viską jautė ir žinojo kas jos laukia…
kasdien jai buvo tik blogiau…
Esmė ta, kad ji sirgo 4-stadijos kaulų vėžiu, jokie nuo skausmo vaistai nepadėjo, buvo sunku ją tokią matyti.
Sukūriau eilėraštį, rašydama nuo mano ašarų drėko popieriaus lapas, ji buvo man labai brangus žmogus!
**********
Seniai žinojau tą paslaptį nelemtą,
Nuslėpt bandžiau, bet sužinojai tu,
Ankščiau bandžiau – neišdrįsau,
Blogai dariau, aš tai žinau.
Ta nelemta liga ją drąskė,
kiek jėgų turėjo.
Ir visdėlto liga laimėjo.
Kodėl?! Aš klausiau jau ne vieną kartą.
Kol aimanavo ji ir drąskėsi iš skausmo.
BŪK PRAKEIKTA LIGA TU NELEMTOJI!
ŠALIN SAKAU, DVASIA PIKTOJI!
Apie nelaimingą meilę:
**********
Rytojus atnešė man meilę,
Bet ji beprotiškai trapi.
Išsprūdo tiesiai man iš rankų ir tapo trupiniais,
kurie jau nieko neverti…
Atsukti laiko jau neverta.
Ir meilės tos besugražint!
Jei delnuose
Stipriai suspaudei meilę,
Ji žuvo,
Ir nieks jau jos nesugražins.
**********
Nėra taip sunku kaip tikėjaus
Nėra ir nebebus.
Pamiršau kas bloga ir kas gera,
Pamiršau kas buvo ir kas bus…
Gyvenime juk visko būna!
Užsimerki, regis pamiršti.
O atsimerkus supranti,
Kad meluoti sau nebegali.
Ir visdar myli, bet tyli.
**********
Aš skrisiu aukštyn ir krisiu žemyn,
Irr niekas manęs nepagaus.
Ištiesiu rankas lyg paukščio sparnus,
Ieškosiu to, ko dar neradau…
Žemė tvirta, bet man čia baugu,
O tavęs visdar nerandu.
Eilėraštis apie išėjimą, tiksliau mirtį:
**********
Visiems ateis ta valanda,
Kai širdį pasiims tamsa.
Dienos šviesa taps naktimi,
Ir žodžiai bus tau atimti,
Ištrauksi durklą iš širdies,
Ir krisi ant pūkinio debesies.
Aplink bus sienos ir tamsa,
Ir sielos graužaties vieta.
Gražu.
Patiko
valanda – tamsa, naktimi – atimti.. pasistenkit nerimuoti eilerasciu vien palei vienodas galunes, pabandykit ir palei skambesi.. kurkit toliau , visa kita gerai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
