Taip, augome mes su juo nuo vaikystės. Vienoj smėlio dėžėj vienas kitam į kelnes smėlį pildavom, vėliau lankėme tą pačią mokyklą. Kadangi brolio neturiu, jis dažnai mane apgindavo nuo patyčių nestokojančių berniukų. Bėgo metai, ir jis su tėvais išsikėlė į užsienį. Visus tuos metus bendraom, rašėm vienas kitam ilgiausius laiškus apie tai kaip jam sekasi, kaip man su mokslais, draugais, ir galų gale vaikinais

Vėliau atėjo laikas kai tieisog ršiai kiek nutrūko, kiekvienas su savo darbais, asmeniniais gyvenimais.

Ir štai, šią žiemą jis grįžo į Lietuvą. Tiesą sakant pamačius jį draugų būryje pirmą kartą po tiek metų nesimatymo – užliejo keistas jausmas – išryškėję raumenys, platūs pečiai, o šypsena.. sniego baltumo! Nežinau kas tai buvo, gal tai fizinė trauka?

Po jo grįžimo, pradėjom vėl bendrauti, važiuodavom naktį į Statoil kavos, visą naktį praplepėdavom mašinoje, grįždavau namo paryčiais. Aišku, toks “tobulas” vaikinas vienas ilgai nebūna. Taip.

Jis susirado panelę. Panelė iš tiesų graži, išsilavinusi, žinanti savo vertę, gražiausi, prabangiausi, madingiausi rūbai… Viskas pas juos įvyko labai greitai (kaip supratau, draugystė prasidėjo tieisog po nakties nuotykio, bent jau iš jo pasakojimo tai galima buvo suprasti).

Jaučiausi blogai, jog visas pasaulis griūna man iš po kojų. Mane tiesiog pradėjo pykinti pagalvojus kaip jis ją liečia, kaip glosto.. Ko niekada nebvo daręs su manimi. Aš pradėjau jo vengti.

Jis aišku tai pastebėjo, kad pradėjau rečiau atsakinėti į skambučius, žinutes. Paaiškinau jam, kad dabar jis turi panelę, ir mūsų bendravimą ji gali suprasti kitaip. Jis labai nenoriai, bet sutiko.

Po to karto kalbėjomės kelis kartus, tok jausmas kad jis dėl kažko gailisi, tarsi jaučiasi prasikaltęs prieš mane Mane vien jo buvimas šalia skaudina, nes man skaudu galvoti, kad ta ranka, kuria jis mane apkabino pasisveikinęs, JĄ glosto visą naktį.

Nesenai visai nutraukiau bendravimą. Kas keisčiausia, kad kuo labiau nutraukiu – tuo labiau jis manęs ima siekti. Paskutinis lašas buvo vakar, kai akare pažiūrėjau pro langą, ir pamačiau JO AUTOMOBILĮ, o po kelių minučių gavau pasiūlymą kaip senais laikais nuvažiuoti kavos ir panaktinėti po naktinį Vilnių.. Plėšo širdį, aš nebegaliu taip gyventi..

Ar tai meilė? Kaip situacija atrodo iš šalies?