Turbut jau blogiau ir nebegali buti..Sedziu apsiasarojus ir klausau savo simpatijos dainu..Zinau as jau nebe pradinuke ar paaugle, kad dievinti atlikejus, kabintis ju plakatus ir t.t. Bet as isimylejau pati zmogu ne kaip garsenybe, o kaip asmenybe, isimylejau jo siela ir jausmus, kuriuos perteikia dainuose ir zodzius, kurie kiekviena karta sugeba mane pravirkdyti. Toks jausmas krutineje, kurio neimanoma apibudinti..Toks slogus liudesys, kad niekada neteks su siuo zmogumi pasikalbeti gyvai..As isimylejau si zmogu, del to kad dar niekada neteko sutikti tokio zmogaus, kuris taip kalbetu apie meile..Tai lyg kazkas nepaprasto..Kai zmogus iesko antros puses ir atranda ja tikra ir apie kokia svajojo..Ir as ziauriai blogai del to jauciuos, nes zinau, kad tai net neegzistuoja..Tai ne simpatija ar meile be atsako, to isvis tiesiog niekada nebus..