Draugavom 1,5 metus. Paskutiniu metu buvo daug pykčių ir nesutarimų… Išsiskyrėm abu su mintimis, kad gal susitaikysim.. Tiesiog norėjom pailsėti. Nutarėm susitaikyti… Juokdamasi jo paklausiau… Na tai ką ,,prisidirbai” kol buvom išsiskyrę.. (išsiskyrę buvom 1 savaitę). Jis atviras žmogus, niekada nieko nuo manęs nespėpdavo, nors ir žinodavo kad galbūt įskaudins mane… Permiegojo su 2 panom…per savaitę… dužo širdis kaip niekada. Nors prieš kalbantis susitarėm, kad pamiršim viską kas buvo per tą savaitę… kad niekas neturės įtakos santykiams… Pati būdama klube su vienu vaikinu visą vakarą prabuvom, vaikščiom susikibę, bet gink dieve nenusilaižiau ir nenusigrabinėjau… Užmiegu ir atsikeliu vien su ta mintim, kad jis būdamas blaivas sugebėjo taip padaryti… Klausiau jo kodėl??? bet jis pats nežino… maldavo atleidimo… Pasitikėjimo visiškai nebeliko… nors kaip sakiau visada man buvo atviras ir nuoširdus, bet pradėjau abejoti tuom…. jei jis mylėdamas mane sugebėjo su kitom duotis… tai manau ir meluoti galėjo… bet žinoma nesu tikra. Mintys žudo, bloga. Verkiau visą valandą… o jis tik žiūrėjo ir nepratarė kone nė žodžio… Tai pirmas kartas kai kažkas tokio panašaus nutiko. Bandžiau suiimti save į rankas ir viską gerai apgalvoti… Pati kai buvau 17metų, būvau neištikima, nors nebuvo sekso, bet nedaug trūko… Pati didžiausia gyvenime man pamoka, kad taip daryti negalima… Dėkojau abiems vaikinams, kad man atleido.. kad suteikė antrą šansą.. Nutariau ir aš suteikti antrą šansą… bet nežinau ar sugebėsiu į jį žiūrėti taip kaip ir anskčiau… Apie seksą su juo net baisu pagalvoti… tiesiog šlykštu… nors jis pasiruošęs laukt kiek tik reikės, kada man bus lengviau ir geriau… Bandau teisinti jį… visi darom klaidas… bet net nežinau. Žinoma antro karto neatleisčiau niekaip… Žodžiu, tiesiog norėjau pasipasakoti jūms… Gal kuriai nors panašiai buvo? Neteiskit manęs už tokį mano sprendimą… Nesu garantuota, kad sugebėsiu su juo būti toliau, bet laikas manau parodys….