Išklausykit, prašau :)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos Žinau, kad tų liūdnų temų pilna, bet aš tikrai neturiu kam išsipasakoti, tėvai palaiko kiek gali, bet nesupranta kaip aš jaučiuosi, o draugės- išvažinėjusios :/
Turiu kelis klausimus:
Kaip nustoti verkti?
Kaip norėti kažką daryti? Kaip prisiversti?
Niekas kitas tau nepadės,tik tu pati. Nori pasijusti geriau? Nori. Va tau ir motyvacija prisiversti kažką daryti. Jei negali,vadinasi per mažai nori nebeverkti ir dar tai neužkniso tavęs
Kaip padaryti, kad užknistų?
Išsiverk kiek tau reikia ir vienu momentu tikrai suprasi,kad jau viskas,kad nebenori verkti ar gailėti savęs. Va tada bus tikrai jau užknisę tave.
kartais gerai yra issiverkti, paskui reik susiimti gyventi toliau Valgykit bananu, kad gautumet vitamino B, galit pagerti vitamino B kompleksa, magnio, valerijonai taip pat padeda nuramint nervus. Esate jautrus zmogus, stiprybes Jums
Bukit tarp linksmu ir energingu zmoniu, isitraukit i kokia nors veikla, kuri jus isjudins. Man paciai labai sunku sugalvoti ka daryti, nez dazniausiai tingisi arba zinau, kad greit atsibos. Tada einu i virtuve ir su mama dazniausiai valgyt gaminam, snekames. Uzsimirsti apie savo bedas ir rezultatas matyti, kol nesuvalgo
O del verkimo tai man visai nepadeda issiverkti. Tada bunu apatiska viskam ir pradedu saves gailetis. Aisku gerai karts nuo karto pazliumbti, kad stogas nevaziuotu.
Ačiū, merginos
Valerijonus geriu ir daug, bet širdį skauda vis tiek. Aš nenoriu savęs gailėti, nes juk reikia gyventi ir džiaugtis kiekviena diena, bet ašaros byra nesustodamos. Galėtų mane kasnors prilupti, kad fiziškai skaudėtų, o širdy jokio skausmo nebūtų.
Aš dabar stengiuosi pastoviai būti lauke, nes ten man truputį geriau, tik grįžtu namo- viskas. Reikia daiktus susitvarkyti- o aš negaliu. Neina atsistoti. Net lovos neišsitiesiu- miegu ant sulenktos.
Aš jau daug verkiau, tikrai, gi turiu jau baigt kažkada. Kada tas momentas ateis? :/
Ar dalykai,dėl kurių verki,verti tavo ašarų? Nemanau. Sakei lauke jautiesi geriau? Būk ten kuo ilgiau,pasivaikščiok,pasimėgauk rudeniu. O namuose gali tvarkytis pamažu. Buvo momentų,kai nenorėjau nieko daryti,bet kapitalinis namų tvarkymas atitraukdavo mintis,kad ir kaip juokingai atrodytų. Todėl su nenoru pradėdavom blizginti namus,o vėliau būdavau sau dėkinga,nes užsimiršdavau. Gali susikurti jaukesnius namus-perstumdyti baldus,įsigyti gėlių vazoninių,gal taip namai ne tokie slogūs atrodys. O šiaip stenkis dėl savęs. Nesedėk namie,eik visur,kur kviečia ar ką pamatai bent kiek įdomaus (renginių gi milijonai dabar), lepink save,pagirk,neleisk sau liūdėti. Labai norėčiau apkabinti,kad geriau jaustumeis, bet patikėk-jei stengsies dėl savęs,tikrai pasidarys geriau
jei nemokame vertinti likimo dovanų (o tai, kad esate sveika, turite tėvus, esate plius minus materialiai aprūpinta ir yra likimo dovana), likimas gali žiauriai pasišaipyti, sukurdamas tokią situaciją, kad verkti tikrai bus dėl ko. Ir tada šias dienas, kai verkėte ir nenorėjote nieko daryti (nors galėjote) prisiminsite kaip pačias laimingiausias Jūsų gyvenime
Ačiū Nežinau ar verti ar nelabai, tiesiog verkiu, nes neina sustoti. Vakar kokias keturias valandas vaikščiojau lietuje ir verkiau, neina nurimti. Suprantu, kad tai nėra tragedija ir kad viskas bus gerai, bet širdį spaudžia ir viskas, nėra kur trauktis. Tvarkausi gal kokią savaitę jau ir nieko nesigauna, pradedu verkti :/. Neseniai persikrausčiau, tai baldų nestumdysiu, bet gėlę pabandysiu nusipirkti Manęs niekas nekviečia, nes aš nesibičiuliauju su visais, turiu kelis labai artimus širdelei ir užtenka man, bet jų nėra mano mieste dabar . Stengiuosi eiti į parkus, centrą, nors viena aš nepratus, bet žinau, kad namie sėdint man geriau nebus
Ech, autore, kaip suprantu tave. Pati lygiai tą patį išgyvenu dabar, labai labai sunku…
Buvo panasiai. Susiradau savanoryste. Isvyksiu i kita sali metam ))
Gal jums depresija?
O kas jums buvo? Gal galiu paguost kažkaip?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
