Sveikos, labai, labai reikia patarimo merginos !

Žodžiu, susipažinome su vaikinu per internetą, kai abu dirbome Norvegijoje. Viskas gražu, bla , bla , bla. Nesiplėtosiu labai per daug, po trijų mėnesių susitikome Lietuvoje, ir viskas taip pat buvo gražu. Tačiau jis liko Lietuvoje, o aš gryžau dirbti į NO. Neilgam, nes nuo kamantinėjimo gryžti ir spaudimo iš vaikino pusės, bei pasikeitusių darbo sąlygų aš vis dėl to gryžau. Kadangi jis visus savo uždirbtus pinigus labai greitai išleido, o mes kaip ir apsigyvenome kartu, nes nebuvo kitos išeities (buvome iš skirtingų miestų). Aš nesu materealistė, iš pradžių nemačiau nieko blogo, jeigu moku aš. Bet jau ketvirtas mėnuo, kai už absoliučiai viską moku aš. Nuoma, maistas, viskas. Jis beabejo ieškojo būdų kaip užsidirbti, ir rado. Įsteigti įmonę. Jis, aš ir dar trys žmonės, tiksliau, jo draugai. Už jį ir už save įstatiniui kapitalui turiu padengti iš savo kišenės. Tai mano paskutiniai pinigai, viskas ką turiu. Šiandien baisiai susipykome bet kas svarbiausia visi pykčiai ne dėl pinigų, bet dėl jo elgesio, ir pasakiau, kad išenu iš jo namų, nes sunku būti su tokiu žmogumi man kaip jis, aš nesijaučiu laiminga, manes netenkina kai už viską moku aš, nes tai mano sunkiai uždirbti pinigai, ir jis atsakė “Tu sugriausi dar trijų žmonių planus jeigu taip padarysi”.

Taip, gal. Iš vienos pusės – trijų žmonių darbas nueis kaip ir veltui. Nes kaip suprantant, jeigu aš išeinu, tai ir mano vaikinas jau nebegali be manęs prisidėti visiškai niekuom kas liečiant finansinę pusę. Apie kažkokius jausmus, tai esu labai prie jo prisiruši, bet dėl jo ydų man užeina net psichozės, noriu bėgti kartais neatsigreždama bet negaliu to padaryti, mane kažkas laiko. Tai vadinama prisirišimu.

Abu esame jauni, gyvename kartu dar tik apie tris mėnesius…

Kaip man elgtis? Gal kas nors turėjote panašios patirties?