Išoperuokit man širdį..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ir vėl tema apie nelaimingą meilę. Merginos, nebegaliu, kaip reikia su kažkuo pasikalbėti.
Draugaujam mes 4 metus. Prieš pora mėnesių atsikraustėm gyvent kartu į Vilnių, nors ir gimtąjame mieste paskutinius metus laiką leisdavom kartu, tai vieno, tai kito namuose. Jis darbą turi, aš ieškau pagal specialybę. Man finansiškai padeda tėvai, taip pat turiu savo santaupų. Ilgai prieš tai pykomės, dažniausia dėl menkniekių. Čia Vilniui, atrodė, kad reikalai pagerėjo, būdavo mažiau kivirčų ir mano ožių. Bet va vakar jis pasakė, kad nori viską baigti, baigti mūsų santykius… Sakydamas, kad ilgai galvojo, kad atsibodo, kad ne tokie santykiai turi būti, kad nemano jog esu TA. Siūliau padaryti pertrauka, pailsėti, pabandyti iš naujo, bet nieko, jo nuomonės nepakeičiau. “Leido” man čia pagyventi kol susirasiu darbą. Turbūt dar kokį mėnesį gyvensim kaip kambariokai…Aš nežinau kaip man elgtis merginos, kaip jį susigržint, kaip paskatint norėt viską pradėt iš naujo su manimi? Patarkit..
o koki santykiai pagal jį turi būt? galvoj turiu jo pasakymą kad ne toki santykiai turi būti
Neturėjąs jis normalių rimtų santykių, tai manau, kad net nežino ko nori. Bet pagal jį dėl santykių nereikia stengtis, viskas turi gautis savaime, o jeigu nesigauna reiškias ne tas zmogus. Mano aiškinimas, kad santykiai yra darbas, kad abu turi stengtis nepadėjo..neįtikino ir jo nuomonės nepakeitė..
deja, bet manua, kad nieko nepakeisi. .Jis nusprendė. Teks Tau susitaikyti. :-(su tuo. .
Bet kai aš klausiau kaip dabar bus, kaip gyvensim, jis sakė, kad arba aš jį vėl įkalbėsiu su manim pabandyti, arba pasuksim skirtingais keliais gyvent savo gyvenimus arba viskas susidėlios savaime , kad būsim kartu. Tai gal dar yra vilties, merginos? Tik aš nežinau kaip elgtis, kaip kalbėt su juo.
Sunku bus, bet vienintelis budas yra jo nespaust dabar, butu gerai, svelniai, bet nelisti i akis, kai jis nenusiteikes. Taciau jausites ne savimi, pastoviai bus blogas jausmas viduj, nes jus esat jus. Is tiesu, santykiuose reik daug dirbti, nes susitinka du skirtingo auklejino, skirtingu vertybiu zmones, ir savaime retai kada buna gerai.
nu jau tik ne ikalbinet…. ir koks egoistas gali but vaikinas taip sugebejes pasakyt
Sunkiausia kad dabar esi priversta gyventi su juo kol rasi darbą… geriausia būtų atsiriboti nuo jo pailsėti emociškai ir tada kažką spręsti dėl santykių. Dabar aišku žemė slysta iš po kojų bet pasistenk galvoti gerąja prasme juk jis irgi tikrai nebuvo angelas. Sanrykiai dviejų žmonių sunkus darbas. Maniškis irgi beveik mėnesį dingęs pasakė nebemyliu nebenoriu atsibodo ir ką gi jau ir kitą spėjęs susirast. Pradžioj buvo sunku ir blogai o dabar po maža žingsnelį atsigaunu… jis irgi toks buvo kad tikėjo jog be pastangų viskas gausis. Kad merginai nei dėmesio nereikia nei švelnumo nei laiko. Tiesiog tobula:/ tai va esi ne viena tokia o svarbiausia nesižemink prieš jį nea per prievartą mielas nebūsi
Šiandien gulėjo mane apkabinęs ir atsiprašė už viską. Mačiau kad ir jam sunku. Jis neišmeta manęs iš buto, sako nusiramint, siekt savo tikslų, susirast darbą… Jis tiesiog jaučia kad aš ne tas žmogus.
Atrodo tuoj klykt pradėsiu kaip skauda..
Pakalbekit kas nors su manim, prasau
As manau, akd neverta gyventi kaip ”kambariokai”, tik sunkiau tau bus.
Apsiverk man tai padejo karta, gal pamatys kad lb nori vel pabandyt ir pats sakys na gerai… O seip juk gyvenat kartu vis dar, manau susitaikysit
tai kad jis tiesa sako, savaime turi viskas gautis, o ne pritempineti iki KAZKO. Santykiai gal ir yra darbas, bet viskas turi eitis lengvai tarsi savaime, o ne kazkaip lyg dirbant…
kas cia per patarimas apsiverkti?
nežinau, ieškočiau kokio kambario ar butuko ir eičiau lauk…pabuvęs vienas gal ir susipras, kad jam reikia jūsų, o jei trinsitės tam pačiam bliūde anaiptol dar labiau noras atšoks… o šiaip jūs gyvent kartu pradėjot tik dabar ar iki tol irgi kartu gyvenot…nes gal kiek šlifavimosi metas, kada jau gyveni ir pamatai tikrą žmogų su visais minusiukais…o gal per daug įkiri, prikaišiojat ir dramatizuojat, tai tikrai suprato, kad nebenori taip gyvent…po 4 metų kaip tik santykiai nugvildenti kaip jūros akmenukai turi būti, vienas kitam padėti, nesipykti, džiaugtis vienas kitu, o ne kiekvieną dieną dramas kurti…
Nu tikrai užjučiu, bet ir juokinga daros….. žmogaus negalima versti kažko daryti. Jei nenori, tai ir nereikia….
bet jei dabar jis nori skirtis, vėliau jį įkalbėsi tarkim būt kartu….kas iš to?? manai bus geriau? Duodu 90% , kad vis tiek po kiek nors laiko norės skirtis…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
