Išprotėt galima
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Prašau moralizuotojų, siauro suvokimo žmonių ir jauniklių temą apeiti.
Turiu vaikiną daugiau nei 2 metus, kartu gyvename. Turiu nemažai draugų, kompanijoje daug vaikinų. Prieš gerą pusmetį kažkaip atsirado simpatija tarp manęs ir vieno draugo (nors pažįstami esam labai seniai). Tuomet buvom gerokai padauginę ir jis mane pabučiavo. Taip ir prasidėjo viskas. Visgi dažniausiai susitikdavome kompanijoje ir kažkokių artimumų nebūdavo. Vėliau susipykom smarkiai, nebendravom keletą mėnesių. Dabar vėl kuris laikas kaip bendraujam. Kartais susitinkam kompanijoje, kartais tik dviese. Bendraujam nemažai. Viskas nėra tik draugiškumo lygmeny, bet nemiegam (kol kas). Taigi, situacija sudėtinga. Kaip ir nesinori išdavinėt draugo, bet man iš jo tikrai trūksta dėmesio. Ne moralinio, o fizinio. Apie tai kalbėta ne kartą, nepradėkit aiškinti, kad PASIKALBĖTUME. Aš jau net susitaikiau su tuo, kad fizinių dalykų iš savo vaikino negaunu tiek, kiek man reikia. O trauka tam draugui daug stipresnė nei vaikinui. Negaliu nustot apie jį galvot. Tą laikotarpį, kai nebendravome (keletą mėnesių), nebuvo savaitės, kad nebūčiau apie jį pagalvojusi. Labai norėjau pamatyt, vis tikėjausi, kad gal parašys ir t.t., kad gal susitiksime atsitiktinai mieste. Taip ir atsitiko galiausiai. Po to vėl pradėjome bendrauti. Aš jo labai pasiilgstu, nemačiau kelias dienas, jau mirštu, kaip noriu jam parašyti, arba kad jis parašytų. Parašyt nėra jokios problemos, visgi mes draugai, o ne kažkokios ten simpatijos, bet mane jau pačią erzina, kad jis mano mintis taip apsėdo ir kad taip mane traukia. Galiu ir išduot savo vaikiną, ir šiaip reputaciją susigadint. Nenoriu ir jo akyse krist. Bet nutraukt bendravimo irgi nenoriu – man malonu ne tik su juo kaip su žmogum bendrauti, bet ir vyriškas dėmesys iš jo pusės. Ar yra kas nors atsidūrę tokioj situacijoj? Sakyčiau, reiktų nustoti bendrauti, bet aš jau bandžiau tuos kelis mėnesius ir nepavyko man jo iš galvos išmest. Be to, ir draugai bendri, ir lankomos vietos tos pačios, tai visiškai nesusitikt neįmanoma. Bet ta simpatija tik didėja. Žinau, kad rimtų santykių nenorėčiau, bet traukia siaubingai stipriai.
Gal kas pm norėtų ką nors patart, daugiau papasakočiau situacijų ir panašiai. Nes čia nesu labai nusiteikus skaityt moralizuojančius komentarus.
Papasakosiu, nieko čia šokiruojančio Gyvenau su draugu, viskas buvo ramu, gražu ir saugu. Kartais žiuredama pro langa klausdavau savęs-negi tai viskas? Aš tokia jauna, o gyvenimas toks ir bus, ramus ir saugus, gal net nuobodus? Na ir ka, viena penktadienio vakara išejus su drauge i miesta susipažinau su naujuoju vaikinu. Aukštas, sportiškas, įdomus ir tt. Daviau numerį, mėnesį bendravom, viskas rutuliojosi, nors pradžioje to neplanavau. Praleidžiant visas dramas,ašaras ir skyrybas (nes viskas išsirišo labai greitai), aš išejau pas jį (nes jis gyveno kitame mieste ir čia gi meilė). Na reikėjo gal savaitės ar dvieju, kad suprasčiau koks jis man atstiumantis. Jei ankstesnis draugas manim be proto rūpindavosi, tai šis buvo savanaudis. Visada sedėdavo po darbo prie pc. Buvo tragiškai netvarkingas. Ir galvojot ilgai ta aistra tęsėsi? Man ji baigės oj kaip greitai. O buvęs draugas greitai vedė, nes išties tokio rūpestingo vyro reikia paieškot. Mano išvada tik tokia-jei nebijai likti viena, daryk. Nes dažniausiai taip baigiasi tokios situacijos.
o kiek jis jums duoda kartų per savaitę ir kiek pačiai norisi?
Na, čia nėra taip, kad pradžioj viskas perdėta, daug dėmesio ir t.t. Kaip sakiau, mes pažįstami seniai, buvome draugai, simpatija atsirado palyginti su tuo, kiek esam pažįstami, neseniai. Jis ne tai, kad mane labai akivaizdžiai “kabina”, mes tiesiog bendraujam kaip draugai, bet bebendraujant ir rodo dėmesį kaip merginai. Na išties aš manau jam esu eilinis nuotykis, eilinė pana. Man jo vidus, dvasinė savijauta ir pan. nerūpi, aš jo nemyliu, man nėra gaila, jeigu kažkas jį įskaudina ar panašiai, na suprantat. Man tik smagu su juo bendrauti ir malonu gauti vyriško dėmesio. Savo vaikinui aš rodau iniciatyvos, dėmesio ir t.t. Jam gerai, kaip yra.
@1110 į savaitę chachacha. Į mėnesį 1-2 kartus duoda. Manau, natūralu, kad man norisi bent keletą kartų per savaitę (anksčiau išvis kasdien norėdavau), o ne per mėnesį.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
