Išsiskyrimas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Prieš savaitę išsiskyriau su vaikinu. Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi tokia palūžusi. Tas laikas visiškai negydo, su kiekviena diena vis sunkiau… Nežinau, kaip laikytis, kad jam neparašyčiau. Ką daryti, kad užsimirščiau, kad taip neskaudėtų..
Atrodo, ir tos veiklos turiu, daug mokausi, be to, susiradau naują darbą. Bet va tik lieku viena namie ir verkiu. Viskas taip nemiela aplinkui, nieks nedžiugina.
Kaip Jūs įveikėt skyrybas?
Susipažink su naujais žmonemis, pradek sportuot ( jei nesportuoji) užsiimk kokios nors naujos veiklos, laiką daugiau leisk ne namie.
Jooo, po skyrybų aš ir gal metus į jokį kitą vyrą žiūrėt negalėjau
zinau ta jausma,jau praejo puse metu o as tik db pradedu atsigaut,nors dar ir db daznai apie ji pagalvoju ir sirdi dar iki siol suskausta labai padeda bet kokia veikla, buk su draugem, stenkis nebut viena. o del liudesio nieko nepakeisi, turi ” atverkt savo”, kai viena diena suprasi,kad neturi del ko verkt, kad aplinkui pilna vaikinu, su kuriais dar irgi visko bus priesaky
As issiskyriau irgi mazdaug pries savaite jau oficialiai. Man padeda tiesiog saves tramdymas. Kai tik pradedu galvot, tai iskart pasakau sau ne, dabar ne apie ji, yra ir daugiau apie ka galvot. Truputi padeda. Labiausiai padeda tai, kad tiesiog nusiteiki, jog dabar neisvengiamai yra sunkus metas ir as turiu ji isgyventi. Ka bedaryciau jis nepatrumpes. Taigi arba galiu verkti arba pasistengti ta laika praleisk pozityviau. Tai jau geriau koki filma pasileidziu, kas atitrauktu mintis
Sunkiausia yra, kad iki šiol galvoju, jog jis tikrai buvo man skirtasis, tikrai mano žmogus..
turi pati su savim savo viduje su juo atsisveikinti, kitaip kentesi, matyt nenorejai skirtis..
Tame ir esmė, kad nenoriu dar su juo atsisveikinti, negaliu. Jaučiu, kad visą gyvenimą gailėsiuos, kam jį paleidau..
Autore, pati išgyvenu tą periodą, gali parašyt AŽ, pabendrausim
Gali galvoti taip: vis tiek visi mirsime ir neturi prasmės ar gyvenime buvai laiminga ar ne, tai laikina, bet kuriuo atveju, nes pats tavo gyvenimas laikinas.
Sakai ‘tavo tavo’ zmogus? O jis kanors daro,kad tas atstumas sumazetu,isvis jus kartu mastot apie ateity? Man tai kaip tik atrodo,kad ne tavo zmogus,jei del 100km jus issiskiriat. Kai as kelis metus su draugu Lietuva-Anglija,ir ta meile dar pulsuoja,ir vis mastom kazka kartu daryti.
Kol santykiai geri, visada galvoji, čia mano žmogus. Išsiskiri. Susirandi kitą, vėl galvoji, dabar tai tikrai čia mano žmogus. Ir vėl išsiskiri Aš tokius tris turėjau, ir nė velnio, nei vienas nebuvo mano žmogus, net nepanašūs į tokį ) Tik supranti tai vėliau, linkiu ir tau tai suprast
Man lygiai tas pats kadaise buvo, autore, bet kartais tas bendravimas per prievartą pralaužia visus ledus ir galiausiai visai netikėtai gali sutikti tą, kuris dėl Tavęs stengsis daug labiau ir mylės nepaisant nieko
Jo jo, man irgi visi šlykštūs, kaip aš tave suprantu, neduok Dieve kokį pabučiuoti reikėtų.
Man visi vaikinai aplinkui tiesiog šlykštūs, atrodo, nėra apie ką kalbėti su jais, visi tokie nemieli, svetimi.. Visus lyginu su juo.
Tiesiog reikia laiko..”Dziaukis” kad issiskyret pavasari, kai jau orai silteja,pozityvumo daugiau,daugiau veiklos..Viskas bus gerai. Dziaukis pavasariu,ir sypsokis gyvenimui, nes po blogo,ateina geras laikas
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
