Ištikimi žmonės – retenybė ?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos. Norėčiau sužinoti nuomones, ypatingai šiek tiek vyresnių merginų/moterų – kaip manote, ar ištikimybė įmanoma santykiuose? Ar išdavystė ilgainiui neišvengiama? Kodėl žmonės būna neištikimi, kokios priežastys tai nulemia?
Tokius klausimus pradėjau kelti ir bandyti atsakyti į juos po to, kai pradėjau pastebėti, jog labai labai daug žmonių aplink išduoda vienas kitą. Mačiau tai šeimoje – abu tėvai buvo neištikimi, taip pat ne vienas atvejis, kuomet draugų rate tokie dalykai pasitaikydavo ir pan. Bet viso ko “viršūnė” buvo tada, kai sužinojau, kai viena mergina, kuri man yra labai artima, ir visados ją laikiau savo autoritetu – kaip moterį, kuri net flirtuoti sau neleisdavo su kitais, nes turi šeima, vaikų, šiandien ji pati prisipažino, kad buvo išdavusi vyrą su kitu, tačiau suprato, kad jo niekas nepakeis ir dėl to toliau gyvens kaip gyvenus, tiesiog jautėsi “neišsilaksčius” ir norėjo išbandyti “kažką naujo”.
Kaip ji pati man pasakė “Viskas nėra gyvenime taip gražu kaip atrodo, ir kiekvienas turi paslapčių, o ištikimybė – dažnai tik iliuzija”.
Įdomios jūsų nuomonės.
Aš manau, jog kažkuris vienas vis tiek anksčiau ar vėliau nuklys į šoną. Žinoma, būna išimčių, tačiau aš netikiu abipuse ištikimybe. Dabar tokie jau žmonės, kad ištikus santykių krizei lengviau kažką kitą susirasti, negu stengtis dėl santykių. Pastovumo stoka. Tikrai netaikau visiems, tai mano subjektyvi nuomonė.
kiekvienam savo… aš tikriausiai išsilaksčius buvau, nes netraukia prie neištikimybės.
dėl vyro niekada negalima galvos guldyt, bet geriausia žiūrėt kaip tėvai auklėjo. maniškis kietai auklėtas, šeimoj pavyzdys rimtas buvo tėvų, tai kol kas nepastebėjau, kad lakstytų laukais. tad gal ir egzistuoja ta ištikimybė… tik kokiu retumu ar dažnumu… kas čia supaisys…
Man atrodo tai jau išsemta tema ir diskutuoti neverta.Jokių absoliučiai vertybių nebeliko,tai ko norėti?Žmonės gyvena kaip gyvūliai,tą ir gauna iš gyvenimo,viskas teisingai.
Kažkaip abejoju, kad anksčiau visi jau buvo su vertybėmis ir net nepažiūrėdavo į kitus. Anksčiau tuokdavosi, skyrybos buvo retas reiškinys ir gėda, apgautai būti irgi gėda prieš kitus… Nuleisdavo viską ramiai, susitaikydavo ir viskas.
O dabar kažkodėl nustojo tai pateisinti ir visi apie visus viską žino.
Aš manau, kad ištikimų, o ypatingai vyrų vargu ar yra. Daug metų dirbu vyriškame kolektyve, tai keletas yra tokių, kad turėdami šeimas įsitaiso meilužes ir dar ne po vieną. Kai būna kolektyvo vakarėliai su antromis pusėmis, tai atrodo mylintys savo žmonas vyrai.
Kas yra istikimybe? Amzinas klausimas,prirasyta daugybe knygu,sukurta begales filmu… galima filosofuoti,bandyti nupaishyti vertybiu skale,isisprausti i remus,moralinius ,socialinius bei emocinius….begale nuomoniu bei supratimu,,,daug veiksniu cia subega, ir visuomene kurioje gyvename,aplinka,socialine gerove,genetika ir t.t. kas pasake,kad turime buti istikimi tam vieneinteliam? galime buti istikimi Tevynei,tevams,darbui,bet VIENAM? taigi,pries tuokdamiesi,pagalvokime ar verta eiti i baznycia tik del “mados” ir prisiekineti kazkam kazka…juk susiklosto gyvenimas ivairiai…labai gerai istrigo mano mociutes zodziai….”nei vienas vyras nevertas ne vienos moters asaros”..pamastymui
Mano tevai, tikiuosi, buvo istikimi vienas kitam, nes niekada nieko apie neistikimybe negirdejau. Bet aplinkoje tikrai be galo daug neistikimu zmoniu ir to negaliu suprasti. Zmogus , kuris isduoda, man kazkoks nepilnavertis, tai jei kazkas negerai, jei nori kitu, tai palik dabartini partneri. Is vis as nesuprantu kaip zmones gali buti neistikimi , nes as tai smerkiu kategoriskai.
baisiausiai man, kai nuklystama, mazdaug man kazko truko, norejau pabandyti, o po to parbegau namo….. fu, gaila to kito zmogaus, auksciausio lygio zmogaus pazeminimas
Man 47 ir manau, kad yra ištikimų žmonių. Dauguma mano pažįstamų žmonių yra ištikimi. Niekada nebuvau neištikima savo vyriui ir savo vyru niekada neabejojau.
Aš manau, kad senoji karta ištikimesnė buvo, nes turėjo vertybes, laikėsi moralės normų ir t.t.
O dabar viskas labai “laisva”. Nepatinka žmogus – paleidi ir ieškai kito, kai teisingiau būtų bandyti “sutvarkyti” nesklandumus. Galbūt žmonės bijo atsiverti, išsipasakoti, nežinau..
Labai savanaudiška visuomenė patapo.
Viskas priklauso nuo pacio zmogaus, nesvarbu ar zmogus siu laiku ar zmogus kitos kartos.
Tikrai yra istikimu zmoniu, zinau tai 100 proc. Bet turbut ju nedaug
Pvz as esu ir busiu istikima, nes absoliuciai neturio nei noro, nei poreikio kazkur eiti…
Mano vyras t.p. Todel, kad visur – visada esam kartu, jam paprasciausiai nera laiko ejimui i kaire)… o manau ir poreikio….
Nežinau. Aš tikrai nesu už lakstymą kairėn dešinėn, bet senovinis įprotis gyventi su nemylimu, nes kitaip visuomenė pasmerks, man atrodo baisus.
Žinoma, dabar ko gero irgi perlenkta lazda, tik į kitą pusę – truputį kas ne taip ir jau kraunasi daiktus. O rezultate – daugybė vienišų žmonių.
Aš asmeniškai nesureikšminu fizinės neištikimybės. Bet tai labai priklauso nuo santykių šeimoje. Aš savo vyro nesisavinu, matau jį kaip mano šaunų gyvenimo partnerį, bičiulį, džiaugiuosi, kad jam patinka gyventi su manimi, kaip ir man su juo. Todėl jo nuklydimas gal mane kažkaip ir įskaudintų, bet tik dėl minčių, kad kažkas kita jam patrauklesnė bent mirksnį pasirodė nei aš. Ir tikrai ne dėl to “kaip jis drįso”. Nepaisant mūsų savanoriško buvimo poroje, jis yra atskiras individas ir neprivalo nieko daryti kitaip nei nori pats. Gerbiu jo pasirinkimus, kaip ir jis mano. Mes drauge esame savanoriškai, tai mūsų pasirinkimas, o ne dėl to, kad bijome likti vieni, dėl to, kad vienas kažkuris finansiškai nepajėgus, ne dėl to, kad butas vieno mūsų vardu, ne dėl to, kad vaikus norime užauginti būtinai drauge. O dėl to, jog mums gera drauge. Todėl ir neištikimybė kažkaip nėra aktuali. Jei būtų, tai būtų – na ką padarysi, tikrai ne pasaulio pabaiga.
Kol neišsiskyriau – maniau kad vyrai būna ištikimi. Ir pati tokia juk buvau,,tačiau dabar, kai kuris laikas esu viena – nėra. Arba gaila, bet man nepasisekė tokių sutikti. Negana to, kad sužinojau apie savo buvusio nuotykius, bet ir kai kurių draugių vyrai turi narsos pasiguosti, kokia negera žmona ir kaip norėtų turėtu moterį šalia , kuri suprastų.. Aišku – šalia žmonis. Nepykite, aš ištikimybe nebetikiu…
Man atrodo, kad ištikimybę/neištikimybę žmonės pernelyg sutaurina/sureikšmina. Žinoma ir svarbu, ir skaudu, tačiau…
Visi natūraliai gyvenime darome klaidų. Darbe, būna ne ten kablelį padedi, egzamine neteisingai sudaugini, pridegini blynus, sudegini marškinius, sudaužai lėkšte, įžeidi kitą žmogų. Aš tokią vienakrtinę neištikimybę (buvo susipykę, antra pusė ilgam išvykus, kažkas prisigėrė ir pan.) matau kaip klaidą.
Apskritai, kiekviena situacija yra be proto individuali ir visos MD merginos rėkiančios iš karto “mesk jį per bortą” man atrodo juokingos. Žinau, pačiai buvo labai sunkus metas gyvenime,vyras dvi savaites dirbo užsienyje, o man velniškai peties tvirto šalia trūko. Keisti dalykai pradėjo dėtis su labai geru draugu, nors nieko siaubingo ir nepadarėme (tikrai sekso nebuvo), buvo negerai. Ir nesakau, kad nesu kalta dėl to nutikimo, tačiau pati buvau palūžusi.
Kai buvom neseniai pradėję bendrauti, vyras išvažiavo į užsienį mokytis. Žinoma, gal kiek naivesnė buvau nei dabar, tačiau pasakiau, kad jei jam jau labai reikia, tegul kažką išdulkina, tik aš nenoriu žinoti ir kad jokių ligų neparneštų. Nuo to praėjo jau beveik aštuoneri metai ir nežinau ar tuos metus atskirai dulkino jis ką nors, ar ne. Ir miegu ramiai naktimis, negalvodama apie tai.
O kaip visus santykius pastata tik ant ištikimybės, iškeli kaip verybę visą “aš tik tavo, tu tik mano” idėją, tai mylimam žmogui padarius klaidą visas gyvenimas griūna.
O as tikiu istikimybe ! vyras nueina i kaire kai jam kazkas negerai seimoje pasidaro.. moterys, pripazinkite, kad santykiu pradzioje labiau stengdavotes tiek isvaizdos, tiek bendravimo klausimu, o dabar neretai nebesistengiame buti grazios ir priziureti save tiek is vidines tiek is isores vyrui reikia didziuotis savo moterimi, o moteriai visada buti pasitempusiai!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
