istikimybe iki grabo lentos?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
tema nera tam, kad sulaukti patarinejimu, pamokslu, pylimo ir varymo. kuriu tema, nes kilo ivairiu minciu ir noriu uzvesti diskusija bei paskaityti ivairiu minciu. ne karta forume jau maciau panasaus tipo temas, bet jose buvo labiau patarimai konkrecioms situacijoms, o as noriu tiesiog nuomoniu siuo klausimu.
na tarkim, kad turiu antra puse, esam jauni, dvidesimtmeciai ir labai graziai romantiskai svajojam apie ateiti, bendrus namus, vaikus ir gyvenima kartu amzinai, taciau esam vienas kitam pirmi rimti santykiai, tada kada prabus noras lakstytis ir patirti ka reiskia buti su kitais zmonemis?
matau forume temas apie jaunas mamytes susilaukusias vaiku ir susituokusias astuoniolikos, ju sekmes istorijomis dziaugiamasi, linkima sekmes ir panasiai, o stai kitose temose kur klausiama patarimo del santykiu ilgaamziskumo prasideda komentarai, kad “jus jauni, spesit issiskirti ir susirasti kitas antras puses” arba “neissilakste, vis tiek busit neistikimi” ir panasiai.
tad klausimas, ar tikite istikimybe? ar tikite, kad tokiame jauname amziuje galima sutikti TA zmogu, patirti TA tikraja gyvenimo meile? jeigu istikimybe netikite, kaip manote kada nubus tie jausmai ir noras eiti patirti kazka pas kitus zmones? ar galima atleisti toki nukrypima kairen kai zinai, jog tai tebuvo smalsumas ir neissilakstymo jaunysteje pasekme?
Hmm gera tema.. Mane tas pats kamuoja klausimas
Tikiu moterų ištikimybe iki trečios taurelės.
Priklauso tik nuo abieju poziurio i seima.
Galiu tik tiek pasakyt, mano pirmas vaikinas buvo nuostabus žmogus, tačiau likimas taip lėmė, kad po ilgos gražios draugystės pasukom skirtingais keliais. Be galo džiaugiuosi, kad taip nutiko, labai gražu pasiskaityt laimingas istorijas kai vienas kitam pirmi iki grabo lentos, tačiau aš džiaugiuosi išsilakščius, išsidūkus, ir suradus TĄ žmogų, vis tiek viskai kitokia samprata dabar apie tą draugystę ir būvimą kartu. Esu cholerikė, labai impulsyvus žmogus, todėl su laiku būčiau savo pirmą “suvalgius” savo būdu, o su laiku ateina kitoks supratimas apie santykius, šeimą
Kol esi jaunas,visas gyvenimas pries akis tai viskas matosi per rozinius akinius Ir galit sakyt kad taip nera Atrodo,kad jau kas kas o as taip nepasielgsiu,mano seimoi bus viskas tobula,mano zmona/vyras tiesiog idealas ir panasiai Gyvenimas tai vienintelis dalykas nuo kurio nepabegsi ir nepraleisi kaip pamokas mokykloi Mokomes is savo klaidu,svetimu bet……..Kazkada ir as buvau jauna Dabar galiu pasakyt,kad jei butu galimybe sugrazint laika,visvien savo gyvenima pragyvenciau taip pat.Su visom neistikimybem ir asarom Kodel?Todel kad myliu savo gyvenima,net ir toki Kiekvienas zmogus mano gyvenime kazka atnese savo,savo dalele Vineas-asaras,bemieges naktis.Kitas-nuostabu sunu be kurio neisivaizduoju kaip gyvenau.Trecias…..Trecias parode ir irode kad vistik zmogus nesikeicia,keiciasi jo mastymas…Na o ketvirtas….Ketvirtas kol kas ismokino jaustis pagaliau moterim Tai gi………Netikiu as istikimybe iki gyvenimo galo Netikiu
Žymiuosi, nesenai pati norėjau kurti tokią temą
nepabuvus su kitais – visu pirma negali zinoti, ar sitas tikrai tavo isties zmogus, todel tave visada trauks link kitu zmoniu, arba kita partneri…, nes noresis isitikinint ar tai tas/ta, ar ne..kai ismoksta zmogus rinktis – tada issirenka tikraja meile…jei nera ar nebuvo galimybes to daryti – zmogus gali is nezinojimo suklysti…manau tik atsilakstes zmogus jau zino, kad rado savo ta tikra zmogu…ir lakstyt tada nebenori daugiau ir nieko..tik to zmogaus
as kadaise irgi maniau, kai panasiai tiek metu buvo, kad busim amzinai…bet deja, ir mane ir ji domino pasaulio platybes…ir labai gerai, nes siai dienai jau zinau ko noriu, zinau ka galiu tureti ir zinau kaip atsirinkti
As tai tiktai tikiu, kad nera universaliu taisykliu. Žmonės buna su kitais zmonemis del skirtingu priezasciu, ir negalima taip sakyti, kad jei jauni ir vienas kitam pirmi, tai butinai nueis i šoną arba issiskirs.
Dauguma cia labai romantiskos tiesiog seimoj reik suprast kad bus ne tik viskas rozem klota, kad po kiek tai metu atsiras kazkuriam noras nuklysti, paprasciausiai reik susitarti arba kalbetis arba skirtis. Nes koks tolkas isdurinet? Seima yra susitarimo reikalas, meile ir drugeliai su metais isskrenda is pilvo, lieka buitis. Pagarba ir santykiu puoselejimas traukia viska pirmyn. Tiket galima i Dieva, bet ne i istikimybe..
Netikiu istikimybe iki grabo lentos
Šiais laikais visuomenę užplūdo kažkokie stereotipai, kad reikia išsilakstyti, kol sutiksi tą jau savąjį, kad su pirmu nesugebėsi išbūti visą gyvenimą ir vis tiek nuklysi ir pan. Tačiau visko gyvenime būna, įvairiausių istorijų. Dauguma merginų pradeda draugauti 15-17 metų ir gan logiška, kad po to skiriasi, nes nori išbandyti kažką naujo. Tačiau būna ir tokių, kurios pradeda draugauti 20 metų ir vyresnės, nes tiesiog anksčiau nesiseka surasti tos antros puselės. Tai ką, joms dabar dėl bendro intereso ir visuomenės spaudimo, mesti savo mylimą vaikiną ir eiti pabandyti su kitu, kad jau žinotum ar tikrai tą atsirinkai ir kad tikrai tas yra tavo meilė? Skamba absurdiškai. Pritariu merginai, kuri sako, kad būna pačių įvairiausių istorijų ir tai priklauso nuo žmonių.
Aš irgi netikiu ištikimybę iki grabo lentos. Pora turi labai vienas kitą mylėti ir gerbti, kad nenuklystų ten kur nereikia. O dauguma, net nemoka atvirai kalbėtis apie slegiančius rūpesčius. Žmonės šiais laikais visiškai be vertybių, moralės ir sąžinės, tai ką jau bekalbėti apie ištikimybę ir atsidavimą.
Tikiu, jeigu esi su mylimu žmogumi, nesinorės nei į kairę, nei į dešinę. Mano tėvai abu vienas kitam yra pirmosios meilės, susituokę jau beveik 17 metų, mama susituokė 18, tėtis 21-erių. Viskas sėkminga, tfu tfu tfu. Jeigu rasi žmogų, kurį tikrai myli, tai nesinorės išsilakstyti, tik su vaikais neskubėkit ir galėsit lakstyti kartu.
Retai kada taip būna, bet būna..
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
Tai kas, kad 20 ar vyresnė tą mylimą vaikiną sutinka? Jeigu iki tol santykių neturėjus, tai tarpusavio bendravimo, santykių prasme ji yra lygi tai pačiai 15-17 metų merginai, nes neturi patirties, jos pirmoji draugystė vistiek bus panaši kaip kitos paauglės – bandymų ir klaidų keliu. Ir, kad ir nemes, bet ji kažin ar turės supratimo kaip tinkamai elgtis santykiuose su antra puse. O dėl išsilakstymo, tai… na, gerai nerūpės metus, penkis nerūpės, pagimdys vaikus ir kada nors vistiek pakiš koją žavus kaimynas ar kolega.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
