visai nesimiega man siandiena, noriu pasidalinti su jumis kodel, gal sulauksiu kokiu protingu minciu ar patarimu… taigi su vaikinu bendraujame jau beveik trys menesiai, jautesi didele abipuse simpatija, susirasydavome kiekviena diena, kartais susitikdavome, pora dienu atgal jis pasikviete mane i svecius, jau ir anksciau yra kvietes vis atsisakydavau, sikart neatsisakiau, na ka gurksnojome vyna, plepejome, ir zinoma ivyko tai kas dazniausiai tokiais atvejais ir ivyksta – pasimylejome, likau pas ji iki ryto, viskas atrode labai grazu, ryte isvykome abu i darbus jis i savo as i savo, na ir ka nuo tada ir pasijaute kazkoks atsalimas is jo puses, dar ta pacia diena parase, persimetem keliom sms, vakare palinkejo labanakt ir tiek, siandiena, iki pietu isvis tyla buvo is jo puses, tad pakalbinau as ji, na velgi persimetem keliom sms, o vakare jau nieko net labanakt nepalinkejo, nors per tris bendravimo menesius to nebuvo niekad, kazkaip nuojauta kuzda kad rytoj poryt jei as nieko nerasysiu is jo taip pat sulauksiu tylos, o nerasysiu daugiau tikrai, nenoriu buti prielipa, i atlapus ikibus, taip liudna ir skaudu, patiko jis man labai nuosirdziai, pats irgi sakesi rimtu santkiu ieskosi, turiu ji facebooke drauguose , is anketos negaleciau tikrai jo pavadinti kazanova vakareliu liutu, sunku patiketi kad tik sekso jam tereikejo, bet kitokio pateisinimo nesugalvoju, uzsidejo pliusiuka, kad “dave dar viena” liudna.. gal kam taip buvo, gal nuteisiu per anksti, nors manau tik beviltiskai ieskau pateisinimu, pasidalinkit savo mintimis ir patarimais

dziaugiuosi kad rytoj visa diena dirbu nes turbut tikrai is nevilties prazliumbciau puse dienos jei buciau namuose toks sudinas jausmas…