jau rytoj – tragedija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ahoi senjoritos
Problema ta, kad rytoj su sužadėtiniu keliaujam į barą, švęst brolienės gimtadienio. Viskas būtų kaip ir gerai, bet aš negaliu pakęst tų barų, šventimų per naktį iki paryčių, sėdėt bare kur pilna girtų asmenų ir t.t. Aš šiandien vien nuo minties apie rytojų šiurpstu Sakysit neikit, bet mes ir taip kur retai išeinam, paskutinį kartą buvom pernai metais.. O maniškiui labai patinka išeit į miestą, praleist taip laiką.. Po tokių išėjimų visada susipykstam, nes aš bumbu, kad greičiau varom namo, pykstu, kai eina parūkyt su kitom kompanijos mergom (nes nėra daugiau rūkančių bernų), būnu nepatenkinta, kai jis nori eit pašokt, o aš tik sėdžiu ir skaičiuoju laiką kaip noriu greičiau namo KAIP PRISIVERST RYTOJ BŪT FAINA????? nenoriu bumbėt, noriu bent pabandyt būt linksma, bet man vien pagalvojus apie rytojaus vakarą kraujas užverda kaip susitramdyt????
isgerk truputeli daugiau
as speju kad ji negeria…
Tai eik parūkyt kartu, tu pastovėk šalia, ot problema Šokt irgi eikit kartu, tiesiog linksminkis ir daryk ką nori, negalvok apie tai “kas ką pagalvos”
Nepadeda man gėrimas Paskutinį kartą kai buvom pernai, gėriau tame bare, gal tris kokteilius, nuotaikos nei truputėlio daugiau nebuvo, atvirkščiai – nervinausi, nes viskas buvo taip brangu, o dabar jau kuris laikas iš vis nevartoju alkoholio ir ryt neplanuoju vartot ir jau šiandien galvoju kaip perlipt per save ir nors kartą nesuteikt sužadėtiniui progos pasijaust prieš kitus nemaloniai, nors ir scenų prie visų nekeliu
Aš taip elgiausi ir praradau savo vaikiną.
Jis mano sako: “einam pašokt”, o aš vis nenoriu ir nenoriu. Jis man sako: “einam parūkysiu”, o aš vis nenoriu ir nenoriu. Susipykom žiauriai. Kad nieko nenoriu… Ir paliko
vargsas vaikinas
Aš niekada neinu kartu pastovėt kai rūko, tai būtų ganėtina keista, nes esu begalo pavydi, tai dar labiau pavydesnė atrodyčiau, kad net iki lauko neišleidžiu su kitom parūkyt šokt man tokioj aplinkoj irgi nesinori, man kelia pasibjaurėjimą visi girti aplinkui paskutinį kartą kai buvom bare tempėsi mane šokt, aš atsisakiau tai ėjo šokt su kitom kompanijos mergom, o man tada pavydas – o pati eit nenoriu nu durna esu, bet kaip išmokt pasikeist???
Labai uzjauciu ta vyruka… Rimtai tik pernai metais kazkur buvot? O tai kaip jus pramogaujat?
užuojauta vaikinui
na jis žino mane, kad man namuose geriausia, esu tiesiog toks žmogus.. bet žinoma, nenoriu suteikt pagrindo dar vienam pykčiui.. todėl ir klausiu – kaip perlipt per save
Suaugt;) tiesiog dziaugtis draugo draugija;)
Kuo greičiau nustokit būt nuobodi, nes tai dažnai priveda prie išsiskyrimo ir pačiai nuo to nemanau, kad smagu Tai žinoma nereiškia, kad reikia pradėt rūkyt ir gert, bet tikrai ir be to yra daug būdų nebūt susiraukusiai.
Nu nereikia jam užuojautų, niekas nemirė einam mes ir į kiną, važiuojam pas jo sesės šeimą arba pas mano brolio, su mūsų laisvalaikiu viskas gerai tiesiog aš negaliu pakęst minties apie ėjimą švęst į kažkokius barus ir pan.
didelė užuojauta vaikinui… aš taip ilgai neištempčiau, labai mėgstu išėjimus į miestą ir šiaip linksmybes
sounds like a real MIMRA for me. reikia plesti akirati truputeli, ir mazinti savo ribotumą. tada bus viskas ok. nors gal ir zavu visai, kai taip zmones nemegsta linksmintis. man atvirksciai – labai patinka but tarp zmoniu , noreciau but ramesne.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
