Jaučiuosi kaip “alkoholikė”
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Noriu būti graži… Noriu pradėti mokytis… Noriu pradėti GYVENTI, nesiskųsti, pradėti keisti kažką.
Nuo rytojaus, nuo pirmadienio, šiandien jau tikrai susiimsiu ir taip pastoviai, o laikas bėga.
Jaučiuosi kaip alkoholikė beveik pasiekusi dugną ir niekaip negalinti susiimti ir pradėti kilti į viršų.
Jau man pačiai baisu darosi, kad visą likusį gyvenimą liksiu tokia. Galvojau gal rimtai apsilankyti pas kokį psichologą. Bet nežinočiau ką sakyti.
Galvojau pvz. pateiksiu sau 50 dienų challenge ir naujųjų perskaitysiu tiek ir tiek knygų , sveikai maitinsiuosi ir sportuosiu. Šiandien 8 diena, nei vienas punktas neįgyvendintas, tik sportuoju, mityba tragiška, nieko naujo neišmokau, neperskaičiau. Jaučiuosi kaip totali degrade. Bet nebenoriu daugiau taip gyventi. Manau, kad žinau ką blogai darau. Bet niekaip negaliu nieko pradėti. Kaip kažkokia bevalė tinginė. Gal kas buvo tokioje situacijoje? Kaip susiimti į rankas? Pajudėti iš vietos? Padėkit…
Todėl ir palyginau save su alkoholike. Žino, kad gerti blogai, nori mesti, bet vis tiek geria.
Mokykloj dar mokykloj….tevai bent islaiko….
Man tai net nebejuokinga,o cia rimta problema,ir pradedu saves gailetis man nuo pirmo kurso visiska nesamone, laikas visiskai tusciai slenka,ir man sirdi skauda,kad taip bega jaunystes laikas,kai gali tobulei ir udyti save. Pilna skolu turiu is pirmo kurso,ir reik atsiskaityt,beliko 3sav,ahaaaa tikrai juda kasnors,kurgi nee….. Simtai dalyku kur domina,ir savanoriavimas,ir sokiai,ir anglu kalba vis zadu mokintis (sakiau ir 1am kurse,kad galeciau praktika i uzsieni isvaziuot,SEKMES) ir dirbti begalo noriu nes energijos pilnaaaaa,bet visko bijau,vis atidedu kitai dienai, vis mastau,kad viskas bus gerai,nors zinau,kad nebus,jei nepradesiu NUO SIANDIENOS!!! Daznai guliu,ziuriu i taska arba verkiu,kad nezinau nuo ko pradeti,ir kad mano gyvenimas galetu buti tukstanti kartu geresnis siuo metu. Dar didele geda jauciu,kad nelankau paskaitu,tiksliau daznai pramiegu,o tevai moka brangiai uz mokslus, tad vis dideja motyvacija eit dirbt,ir issilaikyt paciai. Per pusantru metu jau galejau belekiek praktikos darbuose igaut,o dabar esu nulis visose srityse…noriu kurti,daryti,pardavineti kazka,isisukti i versla ar kazkokia veikla,bet kas spirs i sikna????O gal nesutikau tokiu zmoniu?? Nes visi uzsieme, dirba,mokos,iklimpe i savo bedas,ir nieks nemotyvuoja su ex pasirasinejam,tai vis sako,kad tvarkyciaus gyvenima,judeciau,kruteciau,lavinciau save,kad ateityje butu lengviau. Bet kaaaaaip priverst save? As manau cia turi buti musu aplinkoje motyvuojanciu zmoniu,kad judetume. Liuuuuda
Aš po truputį save nugaliu:
* nuvariau į biblioteką ir pasiėmiau klausymo pratimų knygą, nes mokinuos kalbą.
*praklausiau vieną skyrių ir išmokau porą frazių.
*nevalgiau saldainių.
*Belekaip savim didžiuojuos ..
nes valios irgi neturiu..
o tu nepulk krūvos darbų iškart, mažyčiai žingsneliai ir jau norėsi vis daugiau. Tik svarbu neatsileisti Tadą vėl pripranti tingėti
Man tai sunku eit i prieki, kai nesiseka..Svajoju apie dizaino studijos, bet dailej snd nesiseke net mokytoja sake, kad su tapyba man bus sunku stojamajam, nes nemoku net minimaliu tehniku.. Nu normaliai, ka? Galvoju youtub’ei meiginti pasiziuret ivairiu techniku ir bandyt kazka daryti, nes turiu susiimt.
As atrodo einu i prieki..Lankau daile ir su lietuviu kalba lyg bandau susiimti..Bet vis kazkas nesiseka. Snd is mano imones isidarbinimo skambino ir sake, kad su manim nori pakalbet..Blmb issigandau manau man priekaistaus, kad prastai dirbu, nes esu truputeli leta ir isiblaskius, bet tai mano pirmas darbas gyvenime. Ech..
tau reikai isimyleti ir viskas savaime pasikeis
tikrai ne…..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
