Jaučiuosi kaip daiktas..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Mano beda tokia, kad turiu vaikną, jis yra labai pavidus, kontroliuoja mane, žiūri kiekvieną mano žingsnį, nuolat tikriną telefoną, facebooką, skype.. Ir net kai suranda kokius nors susirašinėjimus iš seniau (kai nedraugavom) supyksta.. Aš neturiu jau draugių, apie draugus geriau jam net nekalbėčiau. O pats daug laiko praleidžia su draugais. Nors ankščiau buvau kompanijos siela.. o dabar..
Jam 23, jis simpatiškas, uždirba minimumą, gyvena su tėvais, pabaigė profke. Pati mokausi, stiprioje gimnazijoje, tėvai užsienį, plaunuoju taip par važiuot pas tėvus. Mes labai skirtingi su mano vaikinu, draugaujam jau virš metų (tėvam mano jis nepatinka, sako nėra su juo jokios ateites, nes jis apie ateitį net negalvoja) . Jaučiosi kai daiktas.. nes man atrodo jis mane mylį kai daiktą, visur nori tampyt mane iš paskos, tikriną.. ne jaukiai jaučiuosi. Myliu jį.. nors jaučiuosi kartais taip, lig dabar nustumčiau jį nuo uolos, ir iškart bėgčiau gaudyti.
Noriu patarimo.. Ar man verta būti su juo? aš pasimėtus labai.. gal net ir nebemyliu jau jo..
Manau pati zinai atsakyma ir tik save apgaudineji budama su juo
Myliu ji ir gal net nebemyliu …
aisku verta buti, kartu….
aš jam daiktas,bet myliu jį … įdomu už KĄ myli?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
