Sveikos, iškart labai atsiprašau už anonimą, žinau, kad dauguma labai to nemėgstate, kaip ir aš pati kadaise

Bet.. bet.. Niekada negalvojau, kad kada nors prašysiu jūsų patarimo, ar šiaip kažkokio žodžio, ar paskatinimo, nežinau.. Situacija tokia, kad pačiai net, rodos, gėda rašyt, bet tikrai neturiu kam išsipasakot.. Gaut atsokomąjį žodį.. Esu studentė, visiškai nusivylusi savo studijomis, nes atrodo esu ne vietoj, kažkur ne čia pataikiau, nors studijos visiškai lengvos, visiškai ‘easy’, – šiek tiek meno sritis.. O menas visada man buvo prie širdies, atrodo ;/ Jei kas pasakytų, kad turėčiau mesti studijas, tai galiu pasakyti tai, kad metus, vis tiek nežinočiau kur eit..

Kitas dalykas – neturiu jokio draugo, vyriškos giminės, su kuriuo galėčiau leisti savo ištisas laisvas valandas.. Taip, tokių valandų turiu begalę.. iš tikro esu tokia pasinėrus atrodo į tas draugo paieškas, kad iš kiekvienos dienos kažko tikiuosi.. kažko, kas niekad taip ir nenutinka. Bandžiau susirasti darbą, kad užpildyt rutiną, bet studentei be patirties tai padaryti nėra taip lengva..

Žodžiu, esu tokia nusivylus gyvenimu, kad tiesiog būnu namuose ir nieko neveikiu ,nes tiesiog atrodo nėra KĄ veikti, atrodo viskas atsibodę..

Jaučiuosi tokia susenus.. Nors viso labo kopiu ‘per 20’ tik.. Kaip ir minėjau, prieš tai, man tikrai keista čia rašyti, nes turiu ir draugių kurioms galėčiau išsipasakot, bet man rodos joms jau apie tai verkšlenu kelis metus.. Atrodo su jomis juk galėčiau kažką nuveikti, bet ne… tiesiog viskas yra įgrysę, viskas yra tokia rutina…

Nežinau, jei turėtumėt kokių minčių apie mano tas visas ‘rašliavas’ pasakykit, gal nušvis man protas pagaliau…

JEI UŽEINATE, PAKELKITE TEMĄ, AČIŪ JUMS