Jauna mama.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ką galvojate apie jaunas mamas? Man yra 19 metų. Šiemet baigiu mokyklą. Visiškai neįsivaizduoju ką norėčiau studijuoti, tai net iš vis nenoriu stot į universitetą. Proto turiu, gimnazijoje vidurkis apie 8,5. Tris metus turiu vaikiną, kuris dirba. Uždirba į mėnesį 500 – 600 eurų. Apie vaiką net nebūčiau pradėjus galvoti, jei ne vaikinas, kuris labai nori vaikučio. Po pokalbio su juo supratau, kad ir aš noriu vaikutį pasigimdyti būdama jauna, kad vaikučiui paaugus, su vaikinu (tada jau manau vyru) galėtume gyventi gyvenimą, nebūtume nei seni tėvai, nei jau pencininkai. Galėtume susirasti pramogų. Tačiau ramybės neduoda mano amžius. Kaip visuomenė reaguotų į mano nėštumą? Kažin ar tėvam patiktų jų 19 metė duktė su vaiku pilvely. Ką manote jūs, mielos vinted narės? Koks jūsų požiūris į jaunas šeimas? Devyniolikmetes mamas ?
Protas tikrai matuojamas ne kazkokiu vidurkiu, kurio po poros metu net neprisiminsi, o sprendimais. Kaip manot, ar labai protingas jusu sprendimas uzkrauti jaunam vaikinui nasta islaikyti tris asmenis? Ar labai protinga isnaudoti jaunyste keiciant pampersus, o veliau senatvej lakstyti po klubus ar ka jus ten norit daryt kai vaikai uzaugs? O dabar trumpam pagalvokit, susimetat jus, susilaukiat vaikelio, jus nesimokot, gyvenat is jo pinigu ir bam – jis jus isduoda. Liekat be nieko, tik su vaikeliu. Ar tai jums tinka? Svajones lieka svajonem, bet reikia mastyti racionaliai, bent kazkur padirbti, pagalvoti, ka nori siekti ateityje, susitaupyti pradini kapitala, pagalvoti ar gyvenat tinkamoj vietoj kad auginti vaika ir dar daugelis dalyku. Todel jo, as esu protinga mano vidurkis 8,5 atrodo mazu maziausiai labai neprotingai.
Čia jau Jūsų pasirinkimas. Bet garantuoju, kad skkandytų kalbos “netyčiukas”.
Daryk beibi po univero, 25 m jau busit gyvenimo biski maciusi, patirties daugiau turesit.
Na gyvenime niekada neturėjau aiškaus tikslo, nei pomėgių neturėjau. Ir šiemet labai jau durnai su stojimais padarė… Vf vietų mažai liko, nebent stot į inžineriją kokią arba į technologijos mokslus, nors su jais nieko bendro neturiu…
tarp manes ir dukros beveik 19 metu skirtumas, esame pacios geriausios drauges, man dabar 37, jai 18, dukra jau studijuoja VDU, pati dirbu, baigiu treciaji bakalaura- viskam savas laikas, mano patirtis, mano turtas- neiskeisciau sios patirties i nieka!!!
Man tai nuskambėjo visas pasisakymas maždaug taip: Aj nežinau kur stoti, tai vaiką pasigimdysiu ir ramus bus
Oj, dėl vaikino abejonių niekada per tuos 3 metus neturėjau ir neturėsiu. Jau vien tai, jog dėl mano meilės stengėsi apie 2 metus, ir tik po jų sutikau su juo draugauti. O ir vaikinas pats pasiryžęs turėti vaiką, jis iškėlė šią mintį ir prašė manęs apgalvoti viską
Man tai labai keista, kaip tokie jauni zmones nenori pramogu, gyvenimo del saves, o jau nori vaiko. Sakot kai vaikas paaugs, galesit turet gyvenima ir pramogu? Nebent kai jau jums bus 38 metai, kai vaikas bus pilnametis, tada galesit gyvent jau del saves. Nes bet kokio amziaus vaikas reikalauja demesio, prieziuros, laiko, meiles.
aš asmeniškai 21 pagimdžiau ir labai džiaugiuosi. vaikas man begalo daug laimės atnešė, kaip stebuklas dingo gan sunkios ligos.. manau, kuo mažiau kreipk dėmesį į aplinkinius ir jų neigiamas emocijas.. be to ir vaikutį turint galima puikiai studijuoti.. svarbiausia, jei žinai, kad tas žmogus ir pati to labai nori.. o kas vaiką įvardija, kaip kokią naštą ar inkarą, tai aš patyliu.. kol nepaimi savo kūdikio ant rankų neįmanoma įsivaizduoti tos laimės.. vienu žodžiu, tik mamos tai gali suprasti..
Jums tik 19 metų, Jūsų vaikinui 20 metų.
Baikite mokyklą, studijuokite, ištekėkite, susiraskite darbą ir tada planuokite vaikutį. Nesu prieš jaunas mamas, bet manau, kad Jums abiems dar reikia pagyventi sau, dėl savęs, pakeliauti, pažinti pasaulį ir t.t.
Kiek metų Jūs su vaikinu kartu?
Ar pagalvojote, jog su vaikučiu bus daug sunkiau mokytis?
Nuo 2 metukų vaikas bus judrus, reikalaus daug Jūsų dėmesio, energijos, meilės ir t.t. Bus sunku derinti mokslus ir vaiką.
Taigi aš manau, kad mylėkite vienas kitą su vaikinu, o vaikus planuokite po kokių 5 metų pabaigusi mokslus, juk tebebūsite labai jauna
As 21 pagimdžiau sūnų, studijavau KTU 3 kurse dieniniam, toliau sekmingai mokiausi, turėjau kas padeda žiūrėti vaikelį kol as paskaitose, 24 pagimdžiau dukrą, pasistatem namą, finansiškai nieko netrūksta, mažoji paaugo, mastau apie savo verslą, vyras turi savo. Esmė tokia, kad norėjau buti jauna mama ir vaikai labai didelis varomasis motyvas, mes per 3 metus užgyvenom tiek, kiek kiti per visa gyvenimą, pradėjom nuo senos sofos, bet turejom tiksla ir norą kurti šeima. Tai pranoko visų lūkesčius. Net mano šeima nedalyvavo vestuvėse, sakė, kad nieko nebus, o dabar visi pavydi… Jaunos mamos mano pažįstamos žiauriai kietos, daug siekia ir pasiekia 🙂
Mes kartu 3 metus
Nenoriu studijuoti, gimdysiu vaikelį Ši logika, nužudė.
Kodėl žudo? Aš to omenyje neturėjau, bet jei ir pagimdyčiau, tai gal po kiek laiko suprasčiau ko noriu ir tada studijuočiau patinkantį dalyką, o ne bet ką iš reikalo?
O vaikinas jus su vaiku is 500-600 euru islaikys? Nenorit bent jau uzsidirbt dekretinem?
Nesu pries jaunas mamas, bet tiesiog labai daznai paskui tos jaunos mamos raso forumuose, prasydamos pagalbos, rubeliu, patarimu kaip is kur gauti kokiu pasalpu ar ismoku, nes neuzsidirbo dekretui, o vyras gauna ne itin daug.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
