Jaunesnis vaikinas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Vis tempiau ir tempiau laiką, kol supratau dabar, kad man reikia kur nors išsilieti.. Nenoriu rašyti neanonimiškai, nes neabejoju, kad pažįstami smerks mane.. Iš šalies su vaikinu kitiem atrodom ideali pora, visi visada sako kaip mums pavydi, kaip viskas gerai pas mus, šypsodamasi atsakau ačiū, o viduje atrodo, kad tuo metu trypia kažkas viduje mane. Problema yra ta, kad mano vaikinas yra jaunesnis, esame kartu 2 metus, lyg viskas buvo ir gerai iš pradžių, galvojau, kad vienerių metų skirtumas nėra baisus, bet dabar vis dažniau pastebiu kaip ryškėja jo nerimtumas, nesąmonės galvoje.. Iš jo pusės nesimato, kad jis būtų pasiryžęs dėl manęs kažką padaryti, kalba kalba kalba, o nieko nedaro.. Esam jauni, bet jau virš pilnametystės, nenoriu tikslaus amžiaus sakyti vėl gi dėl pažįstamų.. Vis sakau jam apie savo ateities planus, stengiuosi dėl to, o jis apie savo ateitį tik šneka nieko nedarydamas.. Šiaip jis su manim gražiai bendrauja, santykiai gražūs, BET tas jausmas kai neesu garantuota dėl ateities.. Ir + pastoviai galvoju, kad dėl to, kad jis jaunesnis ir nerimtas, eis į kairę, bet mąstau taip nepagrįstai, niekada nepalikdavo įtarimo dėl to man.. Nežinau iš tikrųjų ko aš tikiuosi, iš Jūsų, bet turbūt noriu nuomonės iš šalies. Arba galbūt kas nors papasakos iš savo gyvenimo patirties apie gyvenimą su jaunesniu? Ačiū už bet kokį pasisakymą, net jei ir akmenį mesit
Vienerių metų skirtumas? Wow, aš apšalus…
Va va, maniskis irgi taip sako..
Taip, kalbėjome, o jis vis sako aš niekada nebūsiu rimtas, manęs nepakeisi, man taip geriau..
mano vyras už mane 3,5 metų jaunesnis, bet apie ateitį galvoja. Draugavau su 9 metais vyresniu, o jis po šiai dienai gyvena su tėvais… Manau, kad ne amžiuje, o žmoguje bėda. O bandei kalbėti ta tema, kad tavęs tai netenkina? Jei taip, ką jis į tai?
Nesibaiminu labai, tik kartais tokios mintys ateina. Siaip mes virs dvieju metu kartu, mylim vienas kita labai. As daugiau sia diena gyvenu, bus blogai, teks kazka keisti
Manau čia ne metai kalti, o mąstymas, galbūt net charakteris.
Tiesiog skaičiau, kad vyriška lytis bręsta 2-3 metais vėliau nei moteriška, dėl to sureikšminau ir tuos vienerius metus.. Nes vis dėlto iki 25m bręstam.. Kiti ir ilgiau..
stenkitės gyventi dabartim, o ne ateitim nieks nežino kas bus po to, jei dabar gera – ir mėgaukitės. O idealių angelų nėra…išvis visi su savo tarakonais
man rodos, cia ne metu skirtume problema, o kad apskritai vaikinas nerimtas yra
Tai, kad vienerių metų skirtumas, tai tas pat , kad jo nėra.
Mano vyras pusę metų jaunesnis, o pas mus viskas ok.
O nebijai, kad bus per vėlu? Kitoks požiūris netrukdo Tau būti su juo?
Suprantu, kad tai mažas skirtumas. Galbūt ne tiek metų skirtumas kaip požiūris į gyvenima svarbiausias mano išsisakyme.
O as draugauju su 5metais vyresniu vaikinu, ir jis man toks vaikiskas, sneka bile sneket, tie patys ateities planai ir panasiai, o irgi vaikinas ne 18kos jau.. Baisoka kartais kai pagalvoju del ateities, bet as vis teisinu, kad isaugs kazkada, arba cia dvyniu bruozas toks, tas vejavaikiskumas. Nesiparinu, nes vistiek, asnksciau ar veliau jam teks suaugt.
aš ir esu bendravus su 5 metais vyresniu,tai elgėsi kaip nesubrendėlis.Esu bendravus ir su 2 metais jaunesniu-visiškai kitoks požiūris į gyvenimą, net už mane labiau subrendęs
Žodžiu, ne visada metuose esmė Tu tiesiog tą metų skirtumą bandai prilygint tam, kad kažkurioje srityje nesusikalbat
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
