Jausmai buvusiam vaikinui
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, panelės, manau, kad ši tema buvo gvildenta jau ne vieną sykį, tačiau neradau panašios situacijos, kokią patiriu aš šiuo metu.
Taigi, su vaikinu draugavome 2 metus, galima sakyti, turėjau tobulą vaikiną visom prasmėm, dėmesingą, besirūpinantį, tiesiog tikrą bendramintį, deja, mus skyrė didelis atstumas, mokslai, studijos, matydavomės retai, tad galima sakyti, buvome visiškai skirtingose aplinkose… galų gale paveikta tos slogaus bendravimo per atstumą, vidinių kovų, abejonių, atšalimo, nusprendžiau nutraukti draugystę. Abu tai priėmėme be audrų, pasakiau jam, kad dabar taip bus geriau, nes dabar mes tik kankinamės ir t.t. Na, žinoma, ryšys nenutrūko, po išsiskyrimo jis man dar stengėsi rodyti dėmesį, atvažiuodavo kartas nuo karto, tačiau aš jį tik ignoravau praėjo metai po išsiskyrimo ir atėjo žinia, kad jis turi naują panelę. Iš pradžių norėjosi netikėti, o po to atėjo suvokimas, ką aš sau leidau ir ką praradau. Ir be abejo, tebejaučiu aš jam jausmus, o žinodama, kad jis nebe mano – jausmai dar stipresni. Kiekvienas susitikimas su juo, žinant, kad mano vietoje stovi kita panelė, yra košmariškas, stengiuosi jam atrodyti draugiška ir laiminga bent ne mažiau, kiek jis su ja šiuo metu, bet tai tiesiog beviltiška…
Kreipiuosi į jus, merginos, ar man verta kovoti dėl jo? Juk jis mano pirmoji meilė, tiek daug patirta kartu ir toks gražus ryšis buvo sukurtas, tačiau, nors ir viską sugadinus, norisi tikėti
kovoti verta, tik gaila,kad įvertinai ,kai pamatei su kita.Bet iš klaidų mokomasi
pati nesenai mečiau vaikiną,prieš 4 mėnesius,tai kol stengės ,bandė susigrąžinti ignoravau, o kai pasakė,kad viskas, metas atsisveikinti dvi naktis prakūkčiojau, va tada supratau ,kas yra kas, ir ačiū dievui mes vėl kartu.
Verta!!! Nenuleisk rankų, nes jausmai dar daug metų gali kankinti… Sakau iš patirties.
Nu bet mergos,kol kita neatsirado tol nereikejo….pas maniski,irgi buvo mergina,mylejo jis ja,bet ji,jį paliko,po pora metu,jis susirado mane,ta pati vakara kai ji pamate mus kartu,jai jau jo prireike ir pradejo prie jo lysti,o iki tol jokios simpatijos nerode,nors daznai matydavosi,nes gyveno ten pat…bet jis ja atstume ir dabar as jo zmona
Čia gal tik mano pastebėjimas, bet matyt kai jau pasijuto, kad neatsiras nuolatinio ar periodiško dėmesio supanikavai, o gal taip geriau, susiduri su savimi ir vėliau atsiranda tinkamas partneris
Jei ir toliau yra atstumas tarp jusu ir retai susitiktumet, tai juk vel kiltu tos pacios problemos, kam kovoti tada.
na aš jo nepersekioju ir jam nekenkiu o situacija tokia, kad atstumas po kelių mėnesių tuoj dings ir teks matyti jį dažnai, tačiau…
tikrai faktas, kad butent del to buvusios vel pajaucia jausmus, nes matai, gi jis numojo ranka ir toliau gyvena, bet buna gyvenime ir taip, kad tikrai susisuka protas ir po to suvokimas pareina, kad padaryta klaida…. aisku gaila, kad sitaip zmones nevertina kol salia zmogus, o po to tik supranta ka prarado
nesuprantu as jusu.. temos autorei rasot kovot ir pns, o tai kaip jaustis tai kitai merginai?? tiesiog pasitraukti?? tuoj ana sukurs tema, prie mano vaikino lenda ez, ir jus staigiai ta mergaite uzjaust pradesit, o ant “lendancios” stumt, kokia “kale, kaip jus tokiu nekenciat ir pns>..” nu absurdas… mano palinketi zodziai bus tokie” meile-kaip paukstelis, paleisk ji, jei tavo-sugris, jei ne-niekada tavo ir nebuvo..” sekmes..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
