jis manęs nemyli?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panelės. Rašau, nes noriu išsipasakoti. Su vaikinu esame jau virš 1metų laiko. Vakar susipykom (jis norvegijoj, aš LT) kaip ir kiekvieną kartą laukiau kol prisijungs. Prisijungė. Bet kalbėjo su mama… po geros valandos parašė: “susisieksim kita dieną , meile, iki” .. sakau aš galiu palaukti o visi kiti ne? malonu iš tavo pusės, kai į santykius sudedu visą save..” tada atsijungė.. po kiek laiko vėl prisijungė, sakau kada susisieksim? sako 24d. sakau tu gal juokauji? sako ne, man reikia pailsėt nuo visko (sakė , kad darbe nesunku). sakau ok, porą dienų gali, juk mes taip ir tarėmes, bet ne tiek.. atšovė, kad bus taip, kaip nori jis..sakau mane toks tavo “poilsis” atšaldys… sako tegul meile…
jaučiuosi ne kaip.. nesijaučiu jo nei mylima, nei gerbiama… ką tokio padaryt, kad jis susiprastų, kad ir aš jausmus turiu???
p.s. gal atrodau kaip kokia isterikė kai jis man nepaskambino, bet mes ir taip ne dažnai bendraujame.
tai jis supranta juk. Jam tiesiog nerūpi.
jo pusbrolis kalbėjosi su juo, prieš porą savaičių (su jo pusbroliu esam lyg brolis su sese) tai jis man buvo sakęs, kad nesijaudinčiau, kad jis žiūri į mane rimtai, mato ateitį su manim. Bet kam taip elgias tada… negana to, kad atstumas žudo, tai galiausiai net per skype nebendraujam….
nemyli..
panasu kad jis tau surenge isbandyma atstumu
esu toki isgyvenus pusei metu buvau isvykusi mokytis i kita sali. Santykiuose per atstuma zudo bendru interesu neturejimas, todel is karto brangiajam emiau siusti savo tyrimu duomenis, kad jis man exceliu grafikus paisytu. Ne del to, kad nemokejau ar tingejau, o tam, kad mus sietu bendra veikla jis jausdavosi reikalingas, turejom apie ka sneketi, tie grafikai uzimdavo bent pora val per diena, tad neturejo laiko ieskotis neaiskiu pramogu, gavo mano amzina dekinguma ir t.t.
rekomenduoju daryti ta pati: imkites bendro projekto. Tai gali buti mokslu reikalai, darbiniai projektai, power pointo prezentacijos, nuotrauku redagavimas, knygos rasymas ar dar kokia nesamone.
jis tikrai su manimi to neapsiims daryti… sakys, kad nemoka, arba neturi laiko.. bet nepaisant to idėja tikrai puiki.
tai ir viskas tada
iki vakar viskas buvo ok.. bet kai vakar taip pareiškė… jei būtumėm pasikalbėję vakar, viso to nebūtų buvę.. tariamės kad turėjom susisiekti vakar, ir tada antradienį.. o dabar tik 24d.. nes jam pailsėti reikia ir turi būti taip, kaip nori jis…
Abu ziuriu principus megstat
nemanau, kad pas mane dideli principai.. aš tikrai iš jo daug nereikalauju, paprasčiausio bendravimo, tiek teprašau. buvom susitarę prieš išvažiuojant, kad stengsimės nesipykt, visada pasikalbėt iki galo, susisiet kiekvieną dieną bent po 10min… aš su tuo sutikau, bet jis nesilaiko savo pažadų
Nedaryk iš musės dramblio. Nebūk įkyri, pati neprašyk dėmesio. Pats parašys ir dar atsiprašys. Turėk omeny, kad jis išvažiavęs, o ten būnant psichologiškai sunkiau, juolab kai visi likę čia.
Nereikia iškart verdiktų „nemyli”, vos tik kas nutiko. Kiekvienas turim teisę būti pavargę, nenuotaikoj ir pan. Nematau, nieko tokio, ką vaikinukas būtų jau kabai blogo padaręs.
Ačiū už nuomonę.
Autore, Jūs sakote, kad jei tada būtume pasikalbėję, to nebūtų buvę, aš tikriausiai Jus turiu nuvilti, toks dalykas anksčiau ar vėliau išlįstų, o jei ir išlenda geriau anksčiau… Pasistenkite viską įvertinti racionaliai..
nebeturiu noro pati stengtis dėl jo tiek, kiek norėjau prieš tai… kaip ir sakiau, iš santykių daug nereikalauju. Dar esu girdėjus iš jo, kad mama jam visada 1-oje vietoje. Matosi, nes jam svarbu su ja susisiekti, žinoti kaip jaučiasi.. o kaip aš?
Tai nereiškia, kad jis jūsų nemyli. Tiesiog abu pradėjote rodyti principus. Mano vaikino draugas dirba Norvegijoje, tikrai ne visada turi noro pakalbėti su savo mergina, ne visada atranda jai laiko. Tačiau niekada dėl to nesipyko, nes mergina pati supranta, koks sunkus jo darbas ten.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
