Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Laba diena, damos.
Nupiešiu savo situaciją, bet manau, ir daugiau jūsų su tuo susidūrėte.
Su vaikinu kartu jau virš metų. Tačiau jis dvejais jaunesnis (man 25). Turi konservatyvią šeimą – t.y. mes negyvensime kartu iki vedybų. Man tas tinka ir priimtina. BET! Jis ir vesti nenori. Ir ale nenorės dar bent penkerius metus. Kaip suprantu, mato santuoką tartum kažkokią naštą ar baisinę atsakomybę, tarsi kas į kalėjimą uždarys. Nebus taip, aš labai tolerantiška jo asmenybei, ir jis tą žino.
Taigi esmė: mano laikas bėga, aš negaliu laukti tų 5erių ar kažkelerių metų. Spausti vaikino taip pat nenoriu. Kaip gražiai jį pratinti prie minties, kad vesti, sulaukus 30 ir būti ale viskuo apsirūpinusiam man nepriimtina? Aš jam tai išsakiau, jis tartum nusigando. Manau, mums vedybos padovanotų tik dar daugiau galimybių, o ne suvaržymų. Jis, matyt, to nesupranta. Ir nesistengia eiti į priekį, prasigyventi, greičiau baigti universiteto. Juda, bet vėžlio greičiu.
Ir prašau, jaunesnės damos iš mokyklos – pasilaikykite savo nuomonę sau. Noriu brandžių patarimų.
nespausk vaikino, gal tiesiog jis jauciasi dar tokiam zingsniui nepasiruoses, visdelto jam tik 23 nevisi vyrai tokio maziaus nori to vedybinio gyvenimo…juk, jeigu pasipersa, vadinasi reikia ir vesti.. kas is to, kad jei ir butu tas ziedas ant pirsto, jei vesti nesiruosia…tuolabiau dar tik metus draugaujate…gal jam atrodo per mazas laikas…jei zinai, jog jis tawe tikrai myli manau palauk as pvz 6 metus islaukiau
Kažkaip per daug taisyklių jūsų santykiuose…
Ir niekaip jūs jo neįtikinsit, kad santuoka nėra kryžius, žmogus turi pats tokią nuomonę subrandint. Vedęs jūs dabar, nes toks jūsų gyvenimo planas, sąmoningai ar nesąmoningai jausis kaip pagautas, va tada ir kryžius…
Na, ir užuojauta jums abiems dėl jūsų konservatyvizmo, būtumėt labiau atsipalaidavę šiuo klausimu, manau, mažiau problemų turėtumėt.
nieko nuostabaus, jei 23 metu vaikinas nenori santuokos. jaunas dar, tikrai. mes su vyru susituokem po 5 metu gyvenimo kartu. ta mintis atejo palaipsniui, nors niekados nesipurtem tos minties.
o jusu vaikinas gyvena su tevais?
O kodėl jau mokyklinukių nuomonė kažkuo blogesnė? Kai kurių jų nuomonė būna brandesnė, negu suaugusiųjų a la.
Taigi, suprantu, kad jau laikas tau tiksi vis greičiau, tačiau jūs draugaujate tik metelius ir gal vaikinui tikrai neatrodo, kad jis pasiruošęs artimiausiu metu tuoktis.. Jei jis dabar sako, kad tuoksis po kokių penkių metų, nebūtinai taip ir bus, gal jis nuspręs dar po metų jūsų draugystės tau pasipiršti gal ir jo nuomonė pasikeis… Pasistenk suprasti ir, o taip pat pašnekėk, kaip įsivaizduoji save po keliu metų ir panašiai.. ) Sėkmės, kaip ten bebūtų
Tai, kad metai, manau, nėra daug, neskubėkit taip
tiesiog issisnekekit ir issiaikinkite, koks jo poziuris i jusu santykius, ko tikisi toliau, ar planuoja ateiti su jumis ir t.t. issakykite savo nuomone, pasakykit ko tikites ir ka jauciat. o jei jis jau tada nei me, nei bee, tai manau nelabai verta toliau kazka testi…todel linkiu jums gero pokalbio, ir kad viskas susiklostytu laimingai
sklidinisuliniai> ačiū, pasvarstysiu apie tai ir palauksiu tinkamos progos pokalbiui. Stengiuosi šitos temos per daug nevystyti, kad nesijaustų spaudžiamas.
sofka> taip, matyt, per jaunas ir bijosi įsipareigoti.. Aš mąstau, ar nebūtų galima jam be brutalaus įtikinėjimo leisti suvokti, kad santuoka – tai ne kryžius, o džiaugsmas? Ir jo, ir mano tėvai iš laimingų santuokų, turim lyg ir gerą pavyzdį..
Mano tėveliai, beje, tuokėsi dar besimokydami, tėtis taip pat jaunesnis už mama. Ir burkuoja vis dar kartu kaip kątik įsimylėję..
mums po 24m. labai jauni pradejome draugauti aisku buvo pradzioj tikrai ir pykciu ir visko bet manau vien del jauno amziaus. aisku buvo ir dvejoniu ir visokiu kitokiu pagundu, bet kazkaip viskas susitvarkydavo. galbut tai lemia ir charakterio savybes. dabar visos drauges tai gimdo, tai jom persasi ir t.t ir aisku ziuredavau facebooke su pavydu va tai pasipirso, sita istekejo, kita pagimde ir viena diena visai netiketai isauso ta diena kai man pasipirso, svarbiausia priezastis kodel to nepadare anksciau tai baime sake labai bijojo kad galiu nesutikti ir kad nepatiks ziedas
manyciau, jeigu tave kankina kazkokios abejones ar jis rimtai ir pan, tiesiog pakalbeti turite, kiekvienas issakyti savo pozicija, tik tada galesi spresti ka toliau daryti… gal tikrai jis jauciasi per jaunas tokiam rimtam poelgiui. o gal bijo? )
Pasiūlyk jam dvejus metus – kaip kompromisą tarp jo penkerių ir tavo noro “dabar pat”
Įdomu kaip jis į tai pažiūrėtų?
Nes kompromisus santuokoje daryti teks, ir netgi didesnius – laikas pradėti jau dabar
curtly> deja, meilė amžiaus neklausia. Tarsi geri trisdešimtmečiai turguj pardavinėjami Čia toks atvejis, kai Jam niekas neprilygsta.. žinot tą jausmą..
Kaip jau minėjau, negyvenimas kartu – konservatyvios šeimos įtaka, o tam aš neprieštarauju. Mes net nediskutuojame apie tokią galimybę. Aišku, kad kartais nakvoja pas mane, ne vienuoliai esame.
sofka > ar per tuos šešerius metus nebuvo dvejonių? Ar nenorėjote visko mesti? Man kyla baimė, kad jis “temps temps gumą” tuos metus, o paskui atsiradus kad ir laikinai krizei tarstels “viso gero, mieloji, bet mes ne vienas kitam skirti”. O tuomet būsiu pasiekusi apvalius 30 metų, ir praradus didžiąsias viltis gauti padorų jaunikį (nes geri jau vedė, o likę.. kartais daugiau bėdos su jais, nei be jų).
augustegu> Aš jį tikrai Myliu. Negaliu sakyti, kad visiškai neabejoju dėl ateities, bet noriu būti kartu su juo. Visgi, pritariu jums dėl jo nenoro įsipareigoti. Galimybės susituokus galbūt ir yra minėtas gyvenimas kartu.. O svarbiausia, aš noriu užmigti ir pabusti su Juo. Ir vakare grįžti ne į tuščius ir šaltus namus, o ten, kur kartu kurtume šilumą. Tik kaip to pasiekti…?
as is autores aprasymo sprendziu, sutinku su jumis bet tas vaikinas, net gyventi kartu nenori, gal jis tiesiog jos nemyli tada… nes kai myli, negalvoji apiie gerbuvi ir t.t…
Įvairioj literatūroj esu radusi, kad tvirčiausios santuokos būna tų, kurie susituokia po 0.5-5 metų draygystės. Mano ir pažįstamų patirtis tik patvirtina šitą taisyklę. Jei santykiai per ilgai užsitęsia, tai dažniausia veda ne į santuoką, o į išsiskyrimą (netgi yra atvejų, kad susituokia po labai ilgos draugystės, ir paskui išsiskiria vis tiek). Taip pat lygiai, jeigu skuba susituokti vos susipažinę, santuoka irgi nelabai tvirta būna.
Taigi tavo atveju, nelabai dar yra ko pergyventi, draugaujat tik metus Galbūt jo šeimos, ar kiti pavyzdžiai jam yra įteigę, kad santuoka – vargas, atsakomybė, laisvės apribojimai ir t.t. Galbūt tikrai jis dar jaunas, ir neskuba prisiimti atsakomybės už kitą asmenį, nesijaučia tam subrendęs.
Siūlyčiau pasišnekėti atvirai, ir susitarti laiką, per kurį jūs dar vertinsite vienas kitą, svarstysite, abejosite ir panašiai. Pvz, pora metų. O tam laikui praėjus, susitarkite priimti sprendimą: ar gali su šiuo žmogumi gyventi visą likusį gyvenimą, ir priimti jį visą su jo netobulumais? Jei taip – planuojate santuoką, jei ne – skiriatės ir negaištate laiko su žmogumi, kuris nenori santykių perkelti į rimtesnį etapą.
visi subrende skirtingai… todel nelinkciau teigti kad 23m vaikinas negaletu buti geru tevu bei vyru…tiesiog labai individualu..
as tau nepatarciau tuoktis su 23 meciu, nes santoka 90 proc kad isyrs, prarasi dar daugiau laiko, ieskokis kokiu 30 metu vaikina esi jau subrendusi rimtiems santikiams, o jam dar tikrai ne laikas, net jeigu pvz pastotum, vistek jis dar per jaunas…
tapti geru vyru ir tevu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
