JIS..pakelkit..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Daznai skaitydavau čia anonimines temas, ir neretai patarinėdavau, bet… Atsitiko taip, kad pačiai reikia nuomonių iš šalies ir patarimų….
Jis paliko mane. TIesiog… Jo žodžiais, dingo meilė, nebėra jausmų man. Nebėra nieko… O man širdis plyšta pusiau, negaliu be jo gyventi. Mačiau kaip bendrauja su kitomis, rašinėja… Klausiau ar turi kita, sakė dar ne, bet tuoj turės…. Nežinau kaip toliau gyventi… Ar yra būdų jį susigražint? Atrodo, padaryčiau bet ką..
O kam tau jis, jei taves nemyli?
menuo ir viskas praeis
Nepraeis… Jau apie pusmetį sunkūs santykiai su juo, o man labai liūdna…
(nežinomas) nes myliu ji..
kazkada ir man taip buvo,po 4men atsigavau,o poto jis pats skambinejo prasydamas,kad susitaikytumem…
Todėl ir parašiau čia, norėdama išgirst jūsų atvejus, ar būna taip, kad grįžta, apsigalvoja… Arba kaip galėčiau jį susigražinti… Atrodo, kad jis buvo pats geriausias, pats pačiausias…. O jums sakė, kad nebejaučia nieko?
gydo ne laikas, o kiti žmonės. tikrai. pati buvau panašioje situacijoje, tik pas mane ne viskas taip oficialu(draugavimai ir panašiai). po to, kai jis mane labai įskaudino ir, kai jau nustojom bendraut labai ilgai pergyvenau, bet atėjus vasarai prasidėjo kelionės, naujos pažintys, veikla ir ėmiau mažiau galvot apie tai. dainos, kurios seniau visuomet išpausdavo ašarėlę dabar nebereiškia nieko :> patikėk manimi, jeigu užsiimsi kita veikla, stengsiesi nebeieškoti jo minioje viskas praeis. kaip sakoma, net ir pati didžiausia meilė praeina, kai niekas jos nebrangina
ir man dabar tas pats…ir nifiga negerėja nei po mėnesio jei myli. galiu tik vieną patart, nezysk, nemaldauk, nepersekiok kaip dariau aš – tai TIKRAI nepadės. daugiau šansų turi elgdamasi oriai ir ramiai, sėkmės…
butent ta dabar ir darau, nes esu siaip skysta, ir nemoku buti ori… O kiek laiko praėjo po jūsų išsiskyrimo?
Namie slogi aplinka, mama pusę dienos žiūri serialus, draugių beveik neturiu, nei pasikalbėt su kažkuo, nei nuveikt kažką.. Paprastom dienom, kai dirbu, dar užsimirštu kažkiek, o savaitgalį tiesiog guliu ir verkiu… Ir jam rašinėju
antras mėnuo eina bet per savo zyzimus ir įkyrumą, kad pasikalbėti, kad kažką bandyti daryt nebeturiu šansų net drauge būt… tikrai įsitikinau kad vyrams patinka patiems viską savo rankose laikyti, manau buk maloni, draugiška, pozityvi bet neužversk jo krūva sms “taikomės” ir liūdnais veidukais…na čia aš tik iš savo patirties aišku.
gera knyga ta tema yra – “kodėl vyrai myli kales”, gal ikvėps ryžto, nors aš irgi gerokai per skysta kad tokia but, nors gal reikėtų…
Bet tai labai sunku padaryti… Juo labiau, jei taip elgsiuosi, gal pagalvos “va, pagaliau jai neberupiu ir galiu ramiai gyventi su kita”..
Turiu tą knygą, bet joje man atrodo nerašoma, kaip susigrąžinti..
prasau pakelkit
būk stipri. niekas nevyksta šiaip sau.paskaudės kurį laiką, o paskui bus tik geriau ir geriau. pamatysi
Duokit patarimų kaip jį susigrąžinti…Kol dar nepradėjo su kita ko nors..
O gal kasnors pasikeite isvaizdoje? Zinoma cia ne priezastis palikti, bet daznai kazkodel vyrams tai turi itakos… Tiesiog man kai buna blogai, issiskyrimas ar kazkokie sukretimai…tiesiog pradeu save labiau myleti, rupintis, nuo to tik grazesne tampu…ir net ex’ai po kiek laiko jau nori grizti atgal, bett…. Svarbiausia islikti moterimi, kurios nevalia zeminti. Zinok savo verte..taip taip zinau ka reiskia tas jausmas, kad be jo neisivaizdoju kito ir pan.. Bet po kiek laiko atsiranda as kitas ir vel pasakaa is pradziu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
