Sveikutės/čiai ))

Norėčiau padiskutuoti, išgirti jūsų nuomonę ar asmeninę patirtį dviem temom, kurios šiuo metu pradėjo man lįsti į galvą… manau, kad kai ateina metas pradėti gyventi su vaikinu, atsiranda panašūs klausimai: kaip bus leidžiami abiejų žmonių pinigai? Kas gamins valgyti, o kas nuvalys valgus? ir pan.

FINANSAI. Kokia jūsų nuomonė apie poros uždirbamus pinigus? Kaip jie turi būti leidžiami ir paskirstomi? Ar jie turi būti bendri, ar kiekvienas leidžia sau, o už butą moka vyras? Ar reikia nuoma/paskola dalinti per du žmonės? Ar gali vienas kitam reguliuoti kiek ko pirkti ir kaip leisti pinigus? Su draugu apie tai kalbėjome, bet kaip ir nepriėjome išvados… manau, kad vyras turi būti vyru ir mokėti už buto išlaidas, stambius pirknius, o moteris moterimi – rūpintis maisto produktais, namų jaukumu, apranga ir sau leisti pasilepinti, jeigu, žinoma, tam yra galimybių, neišlaidaujant. O jeigu tarkime moteris uždirba šiek tiek daugiau, bet tuo pačiu ir darbas fiziškai šiek tiek sunkesnis, o vyro labiau psichologiškai? Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar moteris turi tada didesne atsakomybę prisiimti?

BUITIŠKI DARBAI. Tikiu, kad pradėjus gyventi kartu ir visus vyro marškinius sulygini, atsikeli ankščiau pusryčius pagaminti ir skubi po darbų su gaminti jo mėgstamo patiekalo, smilkalus degini vonioje, dulkes nuo miegamojo staliuko irgi skubi perbraukti ir t.t. Pradžioje sutinku – žaidimas puikus, įdomus, abu jaučiasi savo pareigose ir abu (tikriausiai) laimingi, bet kad ir kaip šauniai beskambėtų realybė šiandien yra kitokia – vyras dirba, o moteris, kaip bebūtų keista, ne vaikus augina namuose, o taip pat pluša nuo ryto iki vakaro darbe. Kitaip tariant, pusiausvyros nebesigauna, nes vyras dirba ir grįžta namo ilsėtis, o moteris ne tik dirba, bet ir maistą gamina, skalbia, plauna ir tvarko. Naturalu, ji pervargsta ir atsiranda pykčiai, barniai, santykiai nebedžiugina. Kaip manote, kaip reikėtų štai tokius buitinius dalykus spręsti? Kaip rasti kompromisą? Ar skirstytis darbeliais? Nesinorėtų, kad mano vyras nesugebėtų pats marškinių išsilyginti, ar grindų išsiurbti. Mano nuomone, kad apie tokius dalykus reikia kalbėtis tik pradėjus gyventi, o ne po pusės metų, kai jau pavargus dirbti ir namų šeimininke ir darbuotoja.