Juodas pudelis-šėtono šuo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Mefisofelis apsimetęs pudeliu įsliūkina ir įkalba Faustą sudaryti sutartį – už tai padėsiąs jam perprasti visatos esmę. Atsidėkodamas Faustas užrašo jam sielą, bet priduria išlygą: „Jeigu tu išgirsi iš manęs: „O,stabtelėk, akimirksni žavingas,“ – Tai kuo greičiau užnerk man grandines“.
Isivaizduokite situaciją: jauna šeima nusipirko butą ir pradeda naują gražų gyvenima naujuose gražiuose namuose, kurie yra puikiai įrengti, na tiesiog, išsvajuoti. Ir pirkimo-pardavimo procesas įvyko taip sklandžiai ir taip greitai(tfu tfu tfu). Džiaugsmo šlapios kelnės!
Pirmas rytas.6,30. Aua au au au au au au au au auaaaau aau auaaauauuauaaau aaaaaaaauuuuaaa auua aaau au au au au ir t.t. Toks isteriškas ryškus skaidrus mezzosoprano, kad verkti norisi. (tai va, o ta visa istorija vyksta su manim, isivaizduokit). Tokia šuns isterija, kad man jau pirmą rytą norisi baigti to šuns kančias ir jį, atsiprašau jautrių sielų, prismaugti (čia noriu pabraukti, kad esu pamišusi gyvunų mylėtoja, tarp visų savo pažystamų juokais esu vadinama Mama Koshka, nes turiu 2 kates, labradorą, ir periodiškai priglaudžiu iki naujų namų atradimo, nuskriaustus gyvunus. O mano rankinės turinyje visada atrasite kačių maisto, nes nepamirštu ir gatvėje gyvenančius gyvunus).
Antras rytas. 6,30. Aua au au au au au au au au auaaaau aau auaaauauuauaaau aaaaaaaauuuuaaa auua aaau au au au au ir t.t. Toks pat isteriškas ryškus skaidrus mezzosoprano, kad verkti norisi. Ne, ne, verkti visai nesinori. Norisi nurauti ausis šuns šeimininkui.
Aha, o kai ateis pasikalbėti, sakykite – tai jūs įeikite, tvaju mat, į mano padėtį
Šiaip net CD yra specialiai sukurtas kaimynams užknisti, kažkada turėjau parsisiuntusi, paieškokit torentuose – ten ir vaikų klykimo, ir grąžtų gręžimo, ir orgazminių klykimų pilna, kiekvienam pagal skonį.
Šiaip suprantu, ką turite omenyje: mano vieni kaimynai turi čihuahua IR jorkšyro terjerą, tad tenka klausytis varžybų, kuris gali palot garsiau, bet ačiū dievui ne rytais..
Na beskaitant į galvą šovė tik viena mintis Jus nusiperkate statybų prekių parduotuvėj ausų kimštukus, kai kaimynai grįžta po darbų namo, youtube susirandate lojančių šunų, miaukiančių kačių, kriuksinčių kiaulių, baubiančių karvių, ar ko įrašus ir kartojate, kartojate, kartojate Tol kol kaimynai nesusipras Kitaip tokie žmonės nesupranta nk
Didelis Jums aciu! Nesu literatore, bet po Jusu komentaru pagalvosiu, bala zino kas gyvenima nutinka, gal rimtai teks kada rasyti eposus
Paneles, aciu Jums, nes pagaliau isgirdau rimtus pasiulymus kaip kovoti su ta beda!!!!!
autorė tikrai talentinga
Yra specialus antkakliai šunims. Kai šuo suloja antkaklis sleidžia tokį nemalonų signalą gyvūnui dėl kurio jis mažiau loja. Mano draugė turi. Pasakykit kaimynei,kad pabandytų
Ei! Pirmiausia parašiau, o jau paskui driokstelėjo į makaulę gera mintis…
Visą tą reikalą reikia traktuoti ne kaip triukšmo kėlimą, o kaip gyvuliuko nepriežiūrą!
Trumpai tariant, parašyti skundą reikėtų ta linkme, kad kaimynė neužsiima savo augintiniu, apleidusi jo auklėjimą iki tokio ir tokio lygio ir blablabla, ir plepleple. Na, ką aš Jums čia aiškinsiu, talentą Jūs turit, parašysit ir pati
Arba dar prieš rašant galima ją įspėti ir paaiškinti, kad bus toks va skundas. Gal susiprotės?…
man patiko lyg skaityciau knyga
Autore, dideliausiai savo pačios nuostabai, visai atsitiktinai ir tuo labiau netikėtai, tapau Jūsų literatūrinio talento gerbėja! Gal rašot kokį blogą ar gerą ( )? Mielai paskaityčiau Jūsų istorijų dar ir dar ir dar… kiekvieną mielą dieną
O gal ateityje, kai būsit sena ir susiraukšlėjusi, ketinat išleisti savo memuarus? Tokiu atveju labai norėčiau sužinoti ir išsisaugoti Jūsų vardą su pavarde ar būsimą pseudonimą, kad vėliau, būdama dar senesnė ir raukšlėtesnė, su malonumu tuos Jūsų memuarus skaityčiau ir dar skiepyčiau savo anūkams literatūrinį skonį ir “teisingą” (subjektyvi nuomonė) jumoro jausmą.
O dabar dėl šuns: yra būdų, kaip atpratinti šunį liūdėti, šeimininkams išėjus. Aišku, reikia investuoti nemažai laiko informacijos rinkimui ir mokymų organizavimui, taip pat ir kantrybės… O pudeliai – ne patys kvailiausi žvėreliai, net ir senatvėje gali daug išmokti. Deja, čia jau reikalingos pačių šeimininkų pastangos, kurių, kaip aš suprantu, ne labai tikėtina sulaukti
Omaigad kaip užjaučiu ir suprantu… Pati turiu pudelį, juodą, 17 metų… taigi laukti kol nugaiš iš senatvės ne išeitis (kaip matot). Mano irgi mažas isterikas, kažkaip visi pudeliai, kuriuos žinau, tokie maži mieli isterikai. Na mes saviškį tramdėm, kiek galėdami, neleisdavom loti namie, bet jei tik truputį likdavo vienas, kad ir išeidavom į parduotuvę, tai užsilipdavo ant palangės ir rėkdavo pro orlaidę… Na jau dabar nebeloja jau kokius 5 metus, subrendo matyt…
Šiaip siūlyčiau kaimynei kokia proga įteikti šį XXI amžiaus stebuklą:
ir maloniai paaiškinti, kad jei nepasinaudos Jūsų gerumu, padegsite jos butą ir nunuodysite žvėrį.
Mano atveju, tokia mergaite gyvena viename su manim aukste… Tik isivaizduokite, kad ji sudaro daug maziau triuksmo negu pudelis.
o virs manes gyvena mergina su dauno sindromu ir man tenka kasdien klausytis jos klykimu, trankymosi ir pan…taip pat nieko padaryti negaliu…
Gyvai pasakoju kur kas geriau
Beje, aciu, man kaip rusakalbei tai rimtas komplimentas.
Aš nepykstu. Aš rimtai sakau-klaidų kruvos. O ką daryti-jei redaguosiu tekstą, tuomet teks jį skaldyti i dvį dalis ir pratęsimas bus tik 2 puslapyje. Ir nevertinkite gramatikos taip aukštai, atsižvelgiant į tai kad lietuvių kalba nėra mano gimtoji. Rašyba not excellent. Kalbu gražiau
na gal prisiversiu paskaityti apie setono suni nepyk as tik draugiskai pataisiau, nieko specialiai neieskojau tesiog as jau nuo Mefisofelio zvengti pradejau nors ir galva skauda
geras
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
