Sveikos, nebežinau jau kaip elgtis papasakosiu savo istorija…

Prieš pusę metų, išvykau iš Lietuvos į užsenį laimės, darbo ieškoti. Beveik visą mėnesį sedėjau be darbo, per internetą pradėjau bendrauti su vaikinu iš to pačio miesto, kadangi draugų čia neturėjau, tai sutikau su juo susitikti, visą mėnesį jis man neleido liūdėti, užimė mane, i miestą išsitempdavo, į kiną ar kavinę, po mėnesio jis prisipažino, kad jaučia man stiprius jausmus ir norėtų, jog aš sutikčiau pamėginti būti jo mergina, aš aišku sutikau, nes jis man patiko jau pirmą pažinties dieną… santykiai buvo iki užvakar dienos idealūs, prieš porą savaičių nusprendėme, kad eisiu gyventi pas jį, per kalėdas mane turėjo supažindinti su savo tėvais, tad susiderinom ir pasiėmėm iš darbo po laisva savaitę ant švenčių ir užsisakėme bilietus į Airiją (pas jo tevus)… ir užvakar žiūrėdami nuotraukas jo PC, pamačiau lyg ir pažystama vyriški… jis taip pat jį pažinojo, išsiaiškinom, kad čia ne šiaip pažystamas, o giminaitis ir, kad mano vaikinas yra man trečios eilės pusbrolis, kurio dėja nepažinojau buvau giliam šoke, nebežinojau ka daryti, kaip elgtis… paprašiau, kad savaite nebendrautume ir viską apgalvotume. Vakar jis skambino, nekėliau ragelio, sulaukiau sms žinutės, kad mane myli ir skirtis nenori, kad viska darys, jog būtume kartu. nežinau kaip elgtis, su kuo pasikalbėti neturiu, yra pora bendradarbių, bet pasitikėti jomis negaliu, jos vis kartojo, kad esam ideali pora, o sužinojiusios naujienas, manau viskas darbas sužinotų, o ir nuomininkam pasakiau, kad po dviejų savaičiu išsikraustau pas vaikina. merginos, ka daryti? kaip tėvam pasakyti, jo užmiršti tikrai neužmiršiu, myliu jį visa širdimi, ar tai jau kraujomaiša? kaip pasielgti? buvau pati laimingiausia, niekada nebūčiau pagalvojiusi, kad taip gali atsitikti jaučiu, kaip visas gyvenimas mano byra, ateiti siejau tik su juo (