Sveikos. Tikiuosi, jog turėsite ką patarti, nes nuomonė iš šono tikrai reikalinga.

Situacija tokia, jog turiu draugę, praktiškai užaugome kartu, nes esam kaimynės ir bendraujam nuo pat, kai tik mamos išleidinėjo žaist į kiemus ))) Jai ką tik suėjo 21 (!!!) Ir vis dar sėdi tame pačiame mažame miestelyje. Jos praeitis, sakyčiau, tikrai negraži. Ją pažįsta pusę miesto (gal net daugiau) kaip k**š*s amplua. Nemeluoju, deja pati žiaurias detales sužinojau tik grįžus šį savaitgalį namo, kai svečiavausi pas ją ir jos vaikiną. Aš žinojau, jog ji tokia pasileidus nuo pavadėlio, bet kad taip, tai nė nenumaniau… Per tokius balius, šėliones, naktinėjimus ir apskritai tokį valkatavimą, ji nebaigė vidurinės, išėjo į profesinę, iš ten ją išmetė (tai irgi per aplinkui sužinojau), tada galų gale baigė suaugusiųjų mokyklą. Dirbo vičiūnuose, kai baigėsi bandomasis, toliau jo nepratęsė. Dirbo siuvykloj, iš ten dėl alergijos išėjo. Dabar vėl į vičiūnus įsitrynė. Jos sveikata ne pati geriausia. Ji rūko, ir labai daug. Aš nieko prieš rūkančias, pati per mėnesį gal vieną sutraukiu Bet nuo jos jau neša kaip juo pagyvenusios rūkorės. Rūko jau nuo 13, jei ne ankščiau. Su gėrimu irgi tokia, neatsisako, nesvarbu, kad vems ar nusmigs ankščiau laiko, bet reik išgert. Na tarkim tie žalingi įpročiai pofik. Neskaitant to, ji yra labai neatsakinga (tą jau turėjot suprast iš mokslų). Bet kas keisčiausia, tai, jog ji turėjo idealias sąlygas augti ir tobulėti. Jos brolis yra griežtas, bet su juo bendrauja neperdaugiausiai. Tokį biznį užsivedęs dabar, kad visą šeimą aprūpino automobiliais. Jo žmona įspūdinga, augina šiuo metu jau 2 vaiką, žodžiu pavyzdinga šeima. Toliau eina sesuo (ji su mano sese vienmetės, tačiau draugėmis netapo), ji baigusi politologiją, magistrą, bet neturi nei širdies draugo, nei vaikų ir taip palyginus aštresnio būdo, mąstanti visada protu, nors tokia vaikiška kartais pasirodo. Na ir galų gale jauniausia yra ta mano draugė. Tėvai išsiskyrę, bet mama turi draugą susiradusi. Neseniai persiremontavo namus, tai mano draugei brolio šeima padovanojo galimybę laikytis teises (finansiškai), o mama jai atiduos savo automobilį, sau naują turės. Šiandien ji išsilaikė teises (pagaliau, nes jau ėjo dviženklis skaičius)!

Tai va šiuo metu ji gyvena užmiesty su tuo savo draugu, tas draugas yra pradedantysis ūkininkas, rimtai žiūri į savo veiklą ir t.t. O ką tada daro mano draugė? Pasak jį, jinai atsikelia kokią 13h, pelaidžia kiaušinį į keptuvę, ir tai būna jo pusryčiai. Pietus padaro apie 16 h. Visą tą laiką žaidžia kažkokį farmville, guli lovoj ir pofik jai. Jinai gyvena iš jo, būna, kad gal kartą per mėnesį nuperka maisto, bet tik tiek. Jam visi nervai sugadinti, sako jos mama net atvažiuoja jo daržus ravėt, kad tik jisai neišmestų jos iš namų Nes šeimyna džiaugiasi jos atsikračiusi. Tačiau prieš porą dienų jiedu išsiskyrė, ir gerai. Man gaila tik to vaikino jos. Suaugęs vyras, o taip su moterimis nesiseka… Siaubas, kad žinotumėt kiek dar visokių niuansų yra, bet tikrai daug rašyt ir tai jaučiu nelabai rišliai gavosi. Bet esmė, kad aš ją kviečiu pas save į Kauną, kad jinai pradėtų kaip ir kitą gyvenimo etapą. Aš noriu jai padėt atsigaut, ištrūkt iš to miestelio, siūlau pradėt mokslus profesinėj mokykloj, ten bendrabutis labai pigus, mokslas nemokamas, padėčiau darbą susirasti, kad pragyventų. Na, ji kaip ir suinteresuota.. Šiandien ji man parašė, bet dirbau, tai po darbo jai skambinau, atsibudus tik ką, tai gal dėl to intonacijos balse nebuvo ir toks apatiškumas jautėsi, kai paklausiau kaip dėl Kauno. Sako pinigų reikia, jeigu noriu ir mašiną vežtis. Nu tikrai tos mašinos kol kas nereikia. 1- nuo barako iki mokyklos 10min. eit. 2-ji nepažįsta dar Kauno kelių+ čia daug duobių, sugadins mašiną 3- pinigų reikia automobiliui išlaikyt.

Sakau taigi va mėnesį šį padirbi, apie 1000 gal turėsi, pradžiai tikrai užteks. Ir po to ji numykė, jog jos neišleidžia. Čia man buvo didžiausi klaustukai!!! 21 metų merginos neišleist??? Ar čia tik pretekstas, kadangi jinai gal pati netrykšta noru? Bet kai kalbėjomės savaitgalį, tai net apsiverkė, kaip nori iš čia išvažiuot. Galvoju, gal paskambint kokią dieną jos mamai ir paklaust, pakalbėt apie tai… Žinoma prieš tai dar su drauge pasikalbėsiu, ar ji tikrai nori.

Klausiu jūsų, ar yra nors kokia galimybė, kad ji pasitaisytų? Nes man gaila į ją žiūrėt.. Draugių ji nieko daugiau neturi.. Kiek aš jai esi atrašiusi moralų, bet trukt už vadžių vėl nuo pradžių. Nebus taip ir dabar? Bet gi 21 metai, susiimk, žmogau… Atrodo, šeimai visai nusispjaut, jie jau į ją vilčių nebededa. Suprantu ir juos, kad tokia išvestų iš kantrybės..

Gal turite patarimų šioje situacijoje? Tikrai būčiau dėkinga, nes galvos skausmas man dabar ji..