Ka daryti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Ar imanoma pamirsti zmogu visiskai? Tiesa tokia, kad nepamirstu pirmos meiles jau ketvirti metai. Bendravom kai man buvo 15, dabar jau 19 ir… as vis dar ji myliu. Sakau bendravom, nes nedraugavom (del atstumo). Bet tas bendravimas tikrai nebuvo vien draugiskas. Deja, atstumas mus isskyre ir viskas baigesi taip kaip ir turejo baigtis. Taip sunku. Per ta laika bendravau ir su kitais vaikinais, ir buvau vel isimylejus, bet nepatyriau to jausmo, ka jauciau su juo. Apskritai, kai pamatau ji man linksta kojos ir galvoju o kaip butu buve jeigu butume tureje sansa.. Tas vaikinas viska nustume i praeiti ir manes prase padaryt ta pat. Sako nors ir skauda, turime pamirsti ir kurtis savo gyvenimus, nes niekada nebus galimybes buti kartu (jis dabar dar toliau, kitoje salyje). Bet, panos, o ka daryti, kaip pamirsti zmogu, kuris pakeite tave, priverte jaustis kitaip, kuri vieninteli be proto ir taip nuosirdziai mylejau? Sakau mylejau, nes tai tikrai buvo meile, del jo buciau padarius bet ka. Siandien radau kazkada jo dovanota papuosala, verkiu visa nakti, nebezinau kas man darosi.
tau reikia ji pamirsti
Jo,pamirsk geriau
Tai ir klausia ar imanoma pamirsti o ne ar pamirsti
Duokis lovoje su viskuo ka sutinki – padeda
Kartais pagalvoju, kad čia niekam niekada nereikia klaust jokios nuomonės, patarimo, nes atsakymo nesulauksi. Net juokinga jau, kokios čia visos šaltos.
Mano situacija labai panaši. Deja,kad ir kaip stengiausi per trejus metus nepavyksta to padaryti,nors irgi atrodo nieko rimto lyg ir nebuvo..
Mane irgi stebina. Suprantu, kai fake temos ir tada stumia, bet dabar matosi žmogus išgyvena nelaimingą meilę, kas manau daugumai nesvetima, o pakomentuoti sugeba tik tos, kurios vaidina ledo karalienes arba tyčiojasi. Nu rimtai net nemalonu
O autorei kažkaip sunku patarti, nes jei jau 4 metus nepamiršti, tai nežinau. Patarsiu gal ir standartiškai, bet veiksmingai – baik verkti ir apsikrauk veiklomis. Eik su draugėmis į miestą, su dviračiais prie ežero šaukit, eik po parduotuves ar į kokius miesto renginius. Prižiūrėk save – sportuok, gražinkis, pagirk už geriausius savo bruožus. Taip mažiau apie jį galvosi. Būk atvira naujiems santykiams. Manau, kad jei šis vaikinas tavo žmogus, tai vis tiek susieisit į porą, net jei atrodo galimybės ne kokios. Jei ne, tai tikrai atrasi kitą, dėl kurio links keliai
Na logiškai net mąstant gi neįmanoma pamiršti žmogaus. O kas dėl jausmų – manau, kad daug kas priklauso nuo jūsų pačių. Man irgi atrodė, kad niekad nepamiršiu savo vaikino, su kuriuo išdraugavau 3 metus. Ir nepamirštu, vis pagalvoju ir jo, dar atrodo, kad jis ten pakirbina kažką giliai giliai, bet manyčiau tai yra natūralu, kaip ir jūsų atveju, nes žmogus buvo artimas ir svarbus. Bet tas jausmas blėsta nes aš ir pati stengiuosi jam nepasiduoti. Turiu naują simpatiją kuri užgožia ankstesnius jausmus buvusiajam. reikia pastangų tiesiog, manau.
man atrodo visiškai pamiršti neįmanoma, ypač jei žmogus tiek svarbus man panaši situacija, tai belieka tik susitaikyti su tuo. būna visokių dienų, kai mąstau daugiau ar mažiau, tačiau vistiek, žinau, kad nieko nepakeisiu, tai.. pamąstai ir toliau gyveni
o ta veikla neperlabiausiai ir padeda iš tikrųjų, nes bent jau aš tai kad ir kažką veikdama įdomaus prigaunu save mąstant apie jį
Ir aš kažkada negalėjau pamiršti pirmos meilės. 3 metus kankinausi, būdavau labai laiminga jį pamačius, susitikus. Galvojau niekada nepamiršiu… Neprisileisdavau kitų vaikinų. Bet, kai visai nesitikėjau, atsirado nauja simpatija ( dabar jau meilė ) kuri padėjo nustumti senąją meile į giliausius širdies kampelius.
Pamiršti meilę tikrai nėra paprasta, tam reikia daug laiko, bet tikrai įmanoma.
Nesedziu as namie ir neverkiu istisai Bet tiesiog laikas eina, o as jo nepamirstu, kad ir kaip noreciau. Negi taip ir bus visalaik?
Tikrai imanoma
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
