Ka daryti, jei esi durna
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos..
Nezinau kaip pradeti isimylejau, o gal tiksliau susizavejau vaikino budu, charakteriu ir pan. Vakar, buvo antras musu susitikimas, pabuvome mieste, paskui nusiveze pas save, norejo isiversti i lova, deja nesileidau, bande buciuotis, taip pat nesileidau, baksteledavau i lupas, kai jis noredavo laizytis.. ant galo nuveze namo, siandien jam parasiau biski susiraseme. noors pries tai visa savaitgali susirasinejome,.. gal nerisliai viskas susirasiau bet nu blemba mergos, kodel as taip susizavejau ir negalejau jo ismest is galvos… juolabiau kad nesu malaletka ;//
O jam tik Tu lovoj rupi
Bet taip abydna kai sutikai zmogu atrodo,kuris atrodo viska atitinka, toks kokio norejai ir kai susorasinejom atrodo jausmas kad mes vos ne vienminciai. O cia per antra susitikima lenda buciuotis, vos nepasimylet o nedaviau ir tylos siena is jo puses:///
meergos, as rimtai durne esu ;///
Stenkites nesusirasinet, tada lengviau pamirsti bus. Pamatysit, susirasit kazka rimtesnio, kuriam ne vien tai galvoj
Pamiršit jūs jį – nepergyvenkit, o jam akivaizdu, kad reikėjo jus tik į lovą įsiverst.
Galva galvok ir nezemink saves. Issitrink jo numeri, ir turek bent kiek isdidumo jam nerasyt juk matai, kad nenori bendraut.
Nieko, praeis
butent kad nereikia, bet kaip tai isakyti sirdziai??? bliaut tuoj pradesiu…
Nerašyk…blogai darai, tuo labiau jeigu neatrašo ir per galima sakyti pirmą pasimatymą į lovą verčiasi pati pagalvok, kam Tau tokio reikia?
ir taip siandien du kartus jam rasiau, is pat ryto, ir kai ipusejus dienai jis man neatrase nieko.. bet tikrai stengsiuosi nerasyti jam, kad ir kaip noreciau, blemba dabar i telefona kads minute ziuriu ar neparase;////
Būk abejinga jam, tikrai – neprasidėk su tokiu vaikinu. Nuoširdžiai patariu.
didziausia beda, kad su jo tevais, reikalu gana stambiu turime ir nori nenori teks retkarciais susimatyt, galbut net rytoj, nors abejoju, kad atvaziuos, nes zino kad as busiu ten….
Oj aš Tau galiu pasakyti metai čia ne prie ko. Man aštuoniolika, o vis įsižiūriu jaunesnius už save vaikinus, kuriems dar tikrai ne rimta draugystė galvoje ir kankinuosi paskui. Man pačiai asmeniškai taip nutinka dėl vienišumo – jau ilgą laiką esu viena po skaudau išsiskyrimo teko ilgą laiką žaidą gydyti. Tiesiog patarimas gal ir banalus, bet kuo daugiau užsiimk kuo nors, stenkis galvoti apie ką nors kitą, žinok dažnai tiesa būna tokia, kad mes ne negalime negalvoti apie tą žmogų, bet nesistengiame net to daryti, nes mum patinka apie jį galvoti nors ir skaudu. Sakau tiesiog eik į miestą linksminkis, būk pastoviai užsiėmusi. Jeigu tai tik simpatija pamatysi labai greitai praeis.
bet kaip pamirsti??? as kaip kokia dura, sesiolikine susizavejau idiotu….
Reikės pamiršti, nes matosi vaikinukui buvo svarbu tik lovos reikalai.
jau geriau niekas, nei sitaip nervus gadintis ;/
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
