Ar vartotumėt Roaccutaną, jei su spuogais kankintumėtės 7 metus. Būtų išbandytos beveik visos priemonės, nuo naturalių, beveik nekenksmingų iki receptinių medikamentų. Spuogai yra tiek baisūs ir skausmingi giluminiai, tiek paprastieji. Negana to, visa tai sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą. Priemonių daugiau kaip ir nebėr, viskas išbandyta. Na meluosiu, jei sakysiu, kad pas mane paskutinės pakopos aknė, bet vaizdas nėra geras ir nepanašu, kad greitu metu toks bus. Iškyla dilema, ką daryti, kentėti šitą siaubą toliau ir tikėtis, kad kada nors gyvenime tai pasibaigs ar užbaigti kančias su Roaccutanu, bet rizikuoti dėl galimų šalutinių poveikių? Kurį variantą rinktumėtės ir kodėl? Būsiu dėkinga už visus atsakymus.