ką jūs darytumėt mano vietoj?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kas kiek laiko jūs susitikinėjat su savo vaikinais? Kaip dažnai jie jums patys siūlo?
pabandysiu trumpai. Draugaujam jau nežinau kiek, daugiau nei mėnesį. Abiem jau seniai 18. Ilgai mane čiešino, ir labai smarkiai čiešino, kol nučiešino. Atrodė, kad norėtų kasdien susitikinėt ir kartu praleisti laiką. Gyvenam šalia (mūsų daugiabučiai šalia, pusė minutės kelio). buvom paskutinįkart susitikę 4dienį-penktadienį. Tada parašė sekmadienį, kaip laikaus, sakė, vėliau pakalbins. Neiškentėjau, vakar (pirmadienį) parašiau, ar nepasiilgsta manęs Nes aš jo – labai. Parašė, kad taip, bet turi daug darbo univerui ir tt., bet ryt (t.y. šiandien) paskambins ir susitiksim. Nu ir sėdžiu kaip durnelė visą vakarą laukiu kažkokių žinių – nieko. Jaučiuos, lyg karčiausi ant kaklo su tais ‘ar pasiilgai manęs” “kada susitinkam” todėl jau nieko nebenoriu rašyti. Ir norisi iš jo pusės iniciatyvos daugiau gal.. Ką mano vietoj darytumėt? Lauktumėt, ar vėl pačios rašytumėt?
apsiverksiu, blem
Jeigu prizada ir nepaskambina, reiskia turi svarbesniu reikalu, negu tu.
parašius postą, paskambino ir prirašė žinučių
sorry, kad ir koks būtų užimtas rastų laiko trumpam skambučiui ar sms
Bet juk prie pat gyvenat, tai galų gale kad ir trumpam į svečius vienas pas kitą užsukt galit.
aš su kambarioke, pas mane niekada negalima. o pas jį būna susitinkam… bet jau rečiau
Aš su savo vaikinu susitinku kasdien jau ne vienerius metus. Buvo metas kai abu ir studijavom, ir dirbom tuo pat metu, bet laiko kažkaip visuomet pavykdavo rasti, bent jau pusvalandį ar net mažiau. Reikia tik didelio noro. Per visą šį laiką buvo vos kelios dienos kai nesimatėm, nes tikrai nebuvo galimybių. Man skamba tikrai keistai, kad jūs susitinkat taip retai, nors gyvenat šalia. Juk dar tik pati draugystės pradžia, turėtų būti įdomu ir smagu kartu leisti laiką, pažinti vienas kitą vis labiau. Aš tai kalbėčiausi su juo šia tema, nes kitaip nesužinosit, kodėl jūs pasiilgstat jo labiau nei jis jūsų.
Susitikdavom kasdien, nors gyvenom skirtinguose miesto galuose
Kol kartu negyvenom nuo manęs ir vaikino irgi buvo minutė kelio, prie pat namai. Ir dar kol čiešinomės, ir kai draugaut pradėjom tikrai susitikdavom kas dieną minimum po kartą, kartais ir du, tris kartus per dieną. Jeigu galiausiai užsiemę labai būdavom, reikdavo išvažiuot kažkur ar ką, tai nors parukyt susibėgdavom dešimčiai minučių pasikalbėt Žinok, nepyk, bet manau, kad nieko gero nežada toks bendravimas ir atsakas iš vaikino pusės. Jei rūpėtum, tai kaip tik stengtųsi susitikt, aš tokį vieną kur man simpatizavo turėjau, tai jis autikais valandą laiko tysdavos iki manęs tai pyrago paragaut, tai pasiskųsdavau, kad cigaretės baigės atvešdavo, nors man iki pardės 3min kelio, tai kavytės iš degalinės užsinorėdavau, na žodžiu jei tikrai rūpėtum rastų būdų, kad ir super duper extra užsiemęs.
Toks įspūdis susidaro, kad vaikinui įdomu buvo tik jus “čiešint”, bandyt užkariauti, o kai pasiekė savo – nebeįdomu pasidarė.
man ir taip atrodo nes tas jam tikrai lengva nebuvo.
ačiū visom. vakar paskambino kaip žadėjęs, bet nebeėjau susitikti.
o man atrodo kad vaikinas nera dar pakankamai suauges rimtiem santykiem ir pan. nesupranta gal dar kai kuriu dalyku man paciai yra taip buve tai viskas truko koki gera menesiuka, kol viska nutraukiau….
O kaip jis reagavo į tą santykių nutraukimą?
tiesa sakant jokiu emociju…tas pats lyg jam buvo, tik gal byski nustebo kad taip padariau.
Elementaru-jei moteris tikrai rūpi, VISADA vyras atras jai dėmesio. Visa kita-reikia turėti savigarbos pačiai.
Manau, žmonės visada randa laiko tam, kam nori rasti Susitikti ne kasdien – tikrai nieko blogo, bet bent žinutę brūkštelėti būtų gražu – laiko per daug nereikalauja ir parodoma, kad žmogus rūpi.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
