Ka manot
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Situacija tokia. Esu is normalios seimos, kurioje nera visokiu problemu, siekiu issiavinimo, mokausi kolegijoje ir pansiai. Gal netgi siektiek palepnta esu.. Turiu vaikina kuris yra is prastos eimos, kuri laika auges net gi vaiku namuose, gyvena skurdziai, nieko nera baiges, aplinka jo prastoka. Zinau kad tevai tikisi is manes daugiau, tikisi jog susidesiu su geresniu zmogumi ir is geresnes aplinos, tad nenoriu ju nuvilti. Ar verta baigti santikius man su juo, kad patenkinti tevu lukescius, kurie mane paveike yra. Ar pameginti ji istrukti is tos nekokios aplinkos ir meginti ji pakeisti. Jei keisti tai kaip ? kaip prdeti tai daryt jo neizeidziant.
pakeisk gal tu jy geriau Tegul susiranda darba nuomojasi buta galu gale nors y profke tegul stoja neakivaizdziai
Tai palauk, jeigu tau su juo gerai, kodėl turėtum norėti įtikti tėvams? Juk čia tavo gyvenimas, ne jų. Jeigu vaikinukas geras, bandyk jį nukrepti tinkama linkme. Tikiu, kad ir jis pats nori kitokio, geresnio gyvenimo.
kartais is tokiu “blogieciu” isauga saunus vyrai, kuriuos po to tevai ant ranku nesioja… kalbu is savo patirties
Nespresk apie zmogu pagal jo seima.
mh, nežinau aš tai keisčiau. Bet jei tu su juo, ir tau taip lengva mąstyti ir tiesiog palikti jį ir panašiai, tai gal ir palik, susiras jis savęs verta mergina, o tu toliau gyvenk kaip tėvai nori, nujaučiu bus smagus gyvenimas.
o šiaip jei tau žmogus patinka, tai turi jį priimti su visais pliusais ir minusais, taigi nežinau ką patarti, tik tiek, kad žinoma, “prasta aplinka” nėra gerai, gal reiktų padėti vaikinui kažkaip įsivažiuoti į normalų gyvenimą, visgi pavyzdžio jis tikriausiai neturi,.
O jis pats nori gyventi kitaip? Jei jis nori, tai padėk jam, bet jei jis neturi noro siekti kažko, tai tu nieko nepakeisi.
Labai panašiai norėjau parašyti Pakalbėkit apie tai, kaip įsivaizduojate savo ateitį. Jeigu ją matote panašiai, tai gal jums ir pakeliui. Tokiame amžiuje dar apie konkrečius pasiekimus gana anksti kalbėti, žmogus gali kardinaliai pasikeisti, jeigu pats jaučia tam poreikį. Svarbiausia, kad tai nebūtų tik kalbos.
Dar toks dalykas isivaizduoju jei viskas gerai ir nueinam iki vestuviu, tikrai nenoriu kad per jas jo seima prisigertu, pripschuotu ir laidytusi keiksmazodziais. Nerafinuoti zmones.. O atriboti ji nuo seimos butu neteisinga, juk tai seima.. Tarp kitko man 19 jam si menesi 25 bus jau.
jei vyrui jau 25, ir jis nesiekia ir vis dar neturi nieko, tada tikrai nekoks vyras…nesvarbu is kokios seimos, svarbu kad pats vietoj nesedetu ir bandytu kazka daryti, kazkur kilti…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
