Ka rinktis, panos?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Prasau, pagelbekite man!
Turiu vaikina, su juo gyvename jau 2 metai. Jis labai demesingas, tvarkingas, svelnus su manim, rupinasi be saiko, niekur kitur nesizvalgo, dovanom esu apipilta, neturi zalingu iprociu, musu draugai daugmaz bendri. Toks zmogus, kur uz jo zodi galeciau 100% garatuoti, nuosirdus. Zodziu, sakysit tobulas vyras. Bet musu santykiuose nera liepsneles, arba teisingiau – as jos nejauciu. Man nereikia is jo didelio svelnumo, dziaugiuosi budama viena be jo namie, niekada nenoriu su juo myletis, dziaugiuosi budama su draugais, su juo dviese nejauciu smagumo kazkur iseiti. Tiesiog dziaugiuosi, kad esu aprupinta, mylima, kad kazkas visada manes laukia, ir tevai kartoja, kad juo dziaugiasi. Bet ar as laiminga ? …
Na ir pries puse metu atsirado kitas zmogus. Jis lyg ir nezino, kad as uzimta. Pirma tik retkarciais pakalbedavom bendrais reikalais, taciau viena karta “uzkabinom” tema ir prakalbejom kelias valandas. Pradejom bendrauti.Esme, kad vystosi bendravimas. Buvom draugiskai susitike kavos porakart (iskart netapatinam bendravimo su priesingos lyties atstovais su kazkokiu imtymumu). Jauciu, kad jis tikrai susidomejes manim, pradejo daznai kalbinti. O as? Nebezinau ka daryt, jis man idomus kaip zmogus, su juo man labai patinka bendrauti, taciau suprantu, kad suvokdama, jog jam patinku, ir noredama buti sazininga, tureciau nutraukti bendravima su juo. Vis lenda mintys i galva, kad va o kas gautusi is to bendravimo, galbut as buciau daug laimingesne su juo. Ok, gal nebuciau, gal tas zmogus apskritai kaip postumis kazka keisti savo santykiuose ir gyvenime? Nezinau. O ta kita proto puse sako durnele, turi toki zmogu angela ir nevertini.
Padekit. Prasau. Ka-man-daryt?
Iš to, kad dvejoji, matosi, kad nori palakstyti. Tu nenori susitupėti, dar nenori kažko labai rimto, jauti dėmesį iš kitų vaikinų, o tai jaudina ir žavi. Arba nusiraminsi (surašyk ramiai atsisėdusi pliusus ir minusus abiejų vaikinų), palauksi ir apmąstysi,ką išgyventi. Jausmai sudėtingas dalykas. AŠ asmeniškai likčiau su pirmuoju vaikinu, nes, deja, brangioji, kuo daugiau jų sutinkti, pamatai, kiek daug asilų čia vaikšto, o tokie kaip taviškis nesimėto. Su antruoju siūlau pabendrauti ilgiau, kad įsitikintum, pamatysi, kad jis ne toks ir tobulas, patikėk, dabar tik taip atrodo. Bet jeigu patiks jis labai, tai palik saviškį, kažkuri apsidžiaugs juo.
Dabar bandai remtis emocijom, bet pagalvok logiškai.
Visuose santykiuose po maždaug 2-3metų dingsta ta ugnis ir pan… Tai kas iš to, kad paleisi gerą vyrą, tada su kitu po keleto metų bus tas pats? Mėtysi vieną po kito ir tikėsies stebuklo?
Santykiai tai darbas, o ne vien gražūs dalykai.
Man mano vaikinas irgi..buvo kaip draugas. TIK draugas. Aišku pasitikėjau, žinojau, kad nieko nepridarys, nu bet netraukia, tiesiog kaip draugas ir vsio. Palikau. Po kiek laiko blogai jaučiaus, susigrąžinau. Ir dabar VISKAS atsirado. patinka tiek kaip draugas, tiek kaip vaikinas. Viskas super. Tiesiog. Pasakyk draugui taip, kaip yra viską ir bandykit kažką keist, naujovių įnešt. Negalvok, kad viskas iš lempos pasikeist turėtų.
Gal autorei ir reikia šiokio tokio sukrėtimo, dabar mato, kad vaikinas dėl jos aukojasi, myli ją labiau nei ji jį. Gal reikėtų jai jį prarasti kuriam laikui? Prarasti? Nes dabar kaip inkstas taukuose Tik klausimas, ar jis tebenorės su ja paskui būt
Ankščiau ar vėliau norėsi išsiskirt, biški gaila man tavo vaikino
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
