per visas šventes visada begalo nustebina kai buvo kalėdos, aš negalėjau būti su juo, per naujus metus taip pat, nes buvau su tėvais, iš vilniaus nespėjau grįžti.. grįžau po naujų metų, susitarėm susitikti. pasiilgę jau buvom vienas kito. parašo sms ‘nusileisk į apačią’ ateinu, stovi su meškinu dideliu mano ūgio, nei jo nematyti taip ir susileidau ;D per gimtadienį, mokykloje, parašo ‘greičiau išbėk, labai svarbu’, išsigandau, galvojau atsitiko gal kas.. ateinu, stovi su rožių didžiausia krūva ir dėžute su žiedu.. vaje net gera prisiminti, visgi tie vaikinai iš meilės irgi daug padaro

apie savąjį galėčiau kalbėti ir kalbėti, net jaučiuosi kad jis man per geras ) Vienas iš įsimintiniausių įvykių buvo:

jis išvažiavo 3 mėnesiams į užsienį, o likus dviem savaitėm iki jo grįžįmo kalbėjom telefonu lyg niekur nieko (buvau vonioj), paskui išeinu, o jis stovi su 78 rožėm (už kiekvieną dieną, kurią nesimatėm) ir grandinėle su pakabuku širdele su tikrais briljančiukais… ir čia buvo tik po 4mėn. draugystės. ir jis mane stebina ir lepina iki šiol, kartu jau daugiau nei 5 metus

Dėl manęs manasis yra padaręs tokių dalykų, dėl kurių aš visą gyvenimą jam dėkinga būsiu, tačiau pasakoti visam pasauliui?Na neee, man tai kažkaip labai asmeniška, o visos šitos istorijos, tik pasigyrimas…

o dar sako vyrai kiaulės , netiesa