Kai draugai tampa nebe draugais.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,nezinau ar esate susidurusios su tuo,ka papasakosiu,bet man butu idomi Jusu nuomone.
Man yra 20 metu, per puse metu sugebejau patirti tiek blogio,kurie galbut per kelerius metus to nepatiria. Kitu savo problemu nepasakosiu,bet viena is ju yra draugai. Teko nusivilti,buti iskaudintai butent draugu.
As nesuprantu,stengiesi del draugu,labiau nei del saves,padedi,rupiniesi,bendrauji,taciau jie viska gave sprunka. Tarkim drauge kuri buvo su vaikinu,kuriai 24m skaudziai nuo jo nukentejus,as jai padejau,palaikiau,buvo susirgus viska veziau ka reikejo,tikrai aukojausi daug,as neprasau atgal dabar to is jos,as tiesiog noriu nuosirdaus bendravimo,bet kai susitaike su draugu,draugai patapo nebereikalingi,nes jai dabar yra gerai. ir dauguma tokiu zmoniu,jei jiems gerai,dziaugiasi savo laime,kai tau gerai-zinoma neliudi,bet jai tau blogai,jiem st ai nebesvarbu,nes jeims patiems yra gerai. O neduok dieve kas negero atsitinka jau iesko draugu…
As nesuprantu,cia as tikriausiai naivi ir nukenciu,kad visada stengiuos padeti,ar tai butu draugas,pazistamas ar svetimas zmogus,o paskui tie draugai dingsta…
Gal galite ka patarti,as jau atrodo stengiuosi tiek daug nesiaukoti del kitu,nes juk turiu tevus,giminaicius,pagaliau savim turiu pasirupinti,bet vis dar stengiuos del draugu,kurie nezinau ar yra tikrieji draugai….
tavo beda tame,kad padedama , tu tikiesi,jog tau atsilygins tuo paciu,bet neina nupirkti draugu nei pinigais, nei paslaugomis, nei dar kazkuo. Ir nesakyk,kad nesitiki,nes jei nesitiketum,tokios temos nebutu.
pupauoga,kazkokia pikta man atrodai ir toks vaizdas,kad as cia pati kalciausia,del to kad padedu nesijauciu kalta,kalta jauciuosi del to,kad padedu per daug,bet padedu ne kazkam,o artimiems draugams. ir laikote mane ta,kuri nori mainais kazko atgal.
beje yra skirtumas emociniai ir materialus dalykai,jei ju noreciau,as buciau matearialiste,savanaude,beje ir pati tada to neduociau kitiems
As tik noriu bendravimo,o ne materialumo,ar taip sunku ta suprasti…
as irgi esu gerasirde-atlapasirde, bet visada pagalvoju apie save,- nepersistenk beje, pagalbos niekada niekeno neprasau visada stengiuos viska pati… nezinau, tiesiog tokia esu
Nemokau,kiekvienas zmogus atirenka jam duodama informacija.As siulau aklai nepasitiketi,pasitiketi zinoma reikia,bet ne visu 100%,su laiku atsirinksi kuo galima pasitiketi,kuom ne
O del patikrinimo sutinku
o koks skirtumas mainais nori materialiu dalyku ar emociniu? Visvien nori, kad tau atsilygintu. Matau,kad tiek isizeidusi esi, jog akys aptemusios. Elkis kaip ismanai-patariau. Nori toliau jaustis taip pat,kaip iki siol – toliau pulk guosti,padeti neprasoma iki kol teks kada i akis “o ar as taves prasiau?!”.O tada nezinosi,kur detis nuo pazeminimo. Sekmes.
pupa uoga,ne mainais,as manau ,kad raugai tam ir reikalingi,kad su jais galetum linkmintis,bendrauti,kada reikia kartu paverkti ar vieni kitiems padeti,cia yra naturalu. to visi nori is draugu,cia nera kazkokie mainai,materialumo negalima lyginti su jausmais ir bendravimu
sadute, mokot jauna zmogu tapti paranoiku…? Zmonemis pasitiketi reikia,bet ir pasitikrint reikia pro reta pries pasitikint. Yra geras rusiskas posakis ta tema “doveriaj,no proveriaj” “Pasitikek,bet tikrink”.
tingiu net skaityt, tavo problema ta, kad tikriausiai esi vienisa, t.y.neturi vaikino, o tokias dazniausiai visi isnaudoja, nes niekam neisipareigojusi, kada tik pasauks ateisi, man taip pat buvo, tiek visi priprato kad visad visu drauge, kad kai susiradau vaikina, susipykau net tik kad su puse draugiu, bet ir su sese. Visi mane kaltino kad as pasikeiciau, zodziu nieko nebeguodziu dEl skirybu, nebelakstau pirsteliu pamota, vo tau ir gyvenismiskos pamokos.
Taip kad neimk i galva, gal tau vienai be draugiu geriau bus, gal ir vaikinas taip atsiras, o tai kai drauges vis salia gal tas vienintelis nedrista prieit, o gal siaip daugiau laiko sau turesi, neliudek
Oi panelyt,labai pazistama situacija
Esi jauna,nerpiimk kaip izeidimo,bet dar tiek daug visokio š… patirsi,kad tave nuvilt gali,net patys artimiausi,ko neikada is ju nesitikesi. Po 20 metu pazinties gali suprasti,kokie zmones buvo salia taves,draugai ar simuliantai
Nedaryk nieko del tu draugu vadinamu,bendrauk kaip bendravai,bet jei matai,kad naudojasi,neleiskis zeminama. Tu turi rupintis savimi,savo artimaisiais,kai pilnai pasirupini jais ir savimi,tada jei gali,padek kitiems,tau kada nors bus uz tai atlyginta.
Patikek,vistiek geresni zmones daugiau laimi,nei savanaudziai.Jie laimi tik tam kartui.
Patarimas nebuti naiviai,nepasitiketi zmonemis,vaikscioti iskelta galva ir buti savimi
as pasakysiu viena dalyka, ne tu nesi naivi. tu esi nuosirdus zmogus, kuriu yra labai labai mazai. nezinau kas pasidare siuolaikiniems zmonems, o gal visada taip buvo, tik as nepastebejau, bet visi pasidare susvetimeje, siekiantys naudos tik sau, savanaudziai. mano aplinkoje labai daug tokiu, kurie skundziasi tik savo bedom, savo rupesciais, o kitu bedu ne nepastebi, nes paprasciausiai jiems nerupi, toliau savo nosies nemato. labai gaila kad taip, as pati ilgus metus ieskau nuosirdzios draugystes, bet idejusi daug nuosirdumo ir meiles gaunu tik isdavystes, ir kas skaudziausia, is paciu artimiausiu draugu, o ne siaip pazystamu.
temos autorei – citata ”
(anonimas)
šiandien 15:22
as tikrai nesitikiu to pacio gauti,man reikia bendravimo,draugisko peties i kuri galesi atsiremti,nereikia cia isvedzioti”
Vadinasi, vistik tiekiesi GAUTI is ju, tik kitko mainais uz kazkada suteikta pagalba.
temos autorei – tu is to pykcio net nesupranti,apie ka as kalbu . Ne karta pati taip buvau “deginta” ale tokiu paciu draugu, kol is nevilties emiau ieskoti KODEL jie taip elgiasi. Man vos 3 sakiniais pasake tai,ka parasiau. Zmones musu NEPRASO pagalbos patys, todel nereiketu skubeti jiems padeti savarankiskai (nekalbu apie gyvybes ir mirties atvejus,kuomet padeti yra pilietine pareiga). Man net artimi zmones yra pasake tokiu tonu “O kas taves prase,kad padetum?”, kai pasakydavau,kiek del ju padariau,o jie po to elgiasi bjauriai. Antausis geras, ne ? Kaip manot? Ismokit padeti PRASOMOS, tuomet neliks ir tokiu nuoskaudu.Kita karta pasisulau padeti ir pati,bet dabar jau VISUOMET atsiklausiu “ar tau tikrai reikia mano pagalbos? Mielai padesiu,jei reikia” Po tokiu zodziu dar nebuvo nei vieno,kuris nusisuktu,kai man reikia ju pagalbos,nes visi zino – kai manes PRASE, as buvau pirmojo,o neretai ir vienitele,kuri padejau. ismokit taip gyventi ir bus ramiau visiems.
beto as padedu tada kai reikia,ar praso,o ne kaip patisugalvoju Pupauoga,greiciausiai nesupranti,nes paciai taip nera buve,as tikiuosi tau taio ir nbus,nes buna tikrai skaudu,kad esi reikalinga tik tada,kai reikia tavo pagalbos
as tikrai nesitikiu to pacio gauti,man reikia bendravimo,draugisko peties i kuri galesi atsiremti,nereikia cia isvedzioti
Pupauoga, o kokie tie draugai, jei atsitikus nelaimei nesi tikras, ar galesi jais pasitiket? man tai cia jau nekvepia ta tikraja draugyste.
nors as irgi anksciau del kitu dariau daugiau, nei del saves. ir nerupejo man tas ju atsakas, net aciu nevisada pasakydavo. vyras atpratino, nes jau mate kad gerokai atsisedo man ant sprando. vos ne “ateik, atnesk, paduok”…
dabar dziaugiuosi, kad viskas taip susikloste ir zinau, kad tikru draugiu as ir neturejau, tiesiog artimos pasnekoves, bendramintes, bet ne tos tikros drauges.
tegu as ir dabar tokiu neturiu, bet zinau kuom galiu pasitiket, kuom ne
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
