Sveiki. Nežinau kur daugiau kreiptis, tad rašau čia. Esmė tokia: metus bendraujam/draugaujam su vaikinuku, tačiau tai slepiam, nes nesulaukiam palaikymo iš artimųjų. Dar pačioj pradžioj apie jį užsiminus tėvams, draugams, iškart sulaukiau visokių replikų ir pašiepimų, ką aš su juo darau ir pan. Visada atsikirsdavau ir gindavau savo nuomonę, bet vėliau išvis pradėjau niekam apie mus nepasakot. Bet taip begalo sunku, kai nori savo laime dalintis su visais, kai nori būt su juo visur ir visada..

Tai vat, gal yra čia tokių, kurie atsidūrė panašioj situacijoj? Kaip elgetės? Sukandę dantis kovojote dėl savo širdies pasirinkimo? O gal pasidavėt kitų nuomonei ir paleidot savo laimę? Pasidalinkit savo patirtimi, gal rasiu iš ko pasimokyt, o gal kas ką patarsit..