kai nebezinai ko nori
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos, daznai uzsinoriu sukurti tema, isliet save, gal si kart paspausiu ‘pirmyn’ ? taigi gal pasakytumet savo nuomone, su vaikinu drauguajam jau du metus, per ta laika buvo visko, pykciu, geru akimirku, nusivylimu ir pakylimu. Jis yra geras zmogus, gal net per geras, beveik viska daro ka noriu, pasakoja kaip dziaugias kad turi panele su kuria praleis visa gyvenima, ir kaip dziaugias kad as esu ji, na ir panasus dalykai. Bet man kazko truksta, gal to flirto, gal nezinios kas bus toliau, kai viskas tapo taip uztikrinta. O gal tiesiog jo kazkokiu pastangu, pavyzdziui jis visada nori neva susitikti buti su manimi, bet musu tas buvimas ir lieka tokiu: susitinkam, paziurim tv ir jis eina namo, vau kiek tarp musu nuo nauju metu buvo intymiu akimirku galiu suskaiciuot ant pirstu.. gal ir pati seniau per daug lauzydavaus, bet tie lauzymaisi budavo labiau del vaizdo, ir jis pats tai zinojo, ir kad ir siandien pakvieciau ji ryt pas mane, nes namai tusti, o poryt isvaziuoju, o jis man ‘neee reik eit i paskaitas, kita savaite daug kontroliniu’ ar man vienai cia kazkas ne taip?
Rutina manau, kad ir jam nera labai gerai, tai stengiasi to vengti.
pas mus paskutinis pyktis buvo gan jausmingas, nes jis nesugebejo manes apginti, ir isreziau kad bailys yra, gal dar tas kazkiek dave, bet kazkaip nezinau gal savanaude esu, bet nebeturiu noro ir tasytis kol jam viskas praeis sedziu kaip kvailele skaiciuoju laika kuri skirt jam, o jis atrezia kad negali, arba atvaziaves tv ziuri, ir jei ka kito pasiulau neturi jegu arba jam per salta
tai pati ka nors pasiulyk. jis kaltas lieka kad jus abu ta pati veikiat.
o gal turi kita?
man daug tokiu itarimu kilo, bet nelabai jis isdristu mane isdavineti manau, nes kolkas viska labai greit atkasdavau. bet kai jis taip elgias sunku negalvot kad domina kokia kita panele, bet nezinau jauni esam, gal dar per anksti butu vienas kita isdavineti, visgi ir tik 2 metus tedraugaujam, ir taip stengias kai susipykstam, bet kazkaip tik susitaikius dar didesnes nesamones, ypac dabar tas nenoras nieko, o gal as cia per daug reikalauju
naivuole
na ne naivuole, tiesiog zinau kad neisdavineja bet tas vengimas visko sudaro ispudi gal seip kokiai panelei simpatija jaucia ir del to nenori but su manim. bet gal cia tikrai nuovargis nuo mokslu, nors pati neisivaizduoju tokio dalyko, juk dabar nei sesija nei dar kas
na, ta rutina pas visus anksciau ar veliau ateina, ypac kai dirbi, ir ne bet kada gali sugalvojes pasiimti atostogu ar kasdien kazka veikti. mes vakarus ziema irgi leidziam dazniausiai prie tv, bet abiems tai gerai, o vasara jau daugiau to veiksmo, nezinau, bent jau mums taip. tik va del tu intymiu akimirku, kaip sakai, tai sunerimciau… nes visame kame rutina jau tikrai geros pabaigos nezada.
o gal jūs turite kitą nusižiūrėjus… tik sąmoningai to dar neprisipažįstat…
nezinau as net ka daryt, ar pykti, ar megint but gerai, ir supratingai, gal ir durnai atrodytu jei pareiksciau ‘nemegini eit i paskaitas,lieki su manim’ bet nervina kad ir is jo noro jokio nera, o ypac kai rytoj isvaziuoju. gal ir kvailai cia susimasciau, bet nezinau, netenkina manes tokia situacija tarp musu
Jeigu netenkina, tai būk su juo, pati stenkis suplanuoti ką nors įdomesnio veikti, o ne sėdėk forume ir raudok, kad jis nesugalvoja. Jeigu žmogui, tarkime, artėja daug kontrolinių, visai suprantama, kad nervinasi ir ne planus regzti galvoje, kodėl negali tu kažkuo nustebint? Santykius puoselėti privalo ne jis vienas.
jo turbut dabar 23h pasiulysiu jam susitikt, pasiuliau rytoj susitikt, nesutiko, daznai pasiulau jam i kina nueit ar dar kur ‘nezinau, jei paskolinsi pinigu’ ir panasus atsakymai.
o del to kad man kazkas kitas patiktu, tai tiesiog neimanoma, kaip kvailele mastau kaip su juo susitikt kad butu linksma, laukiu jo ir pan. jei man kazkas kitas patiktu, tai tikrai taip nesistengciau
O ka neimanoma tiesiai sviesiai paklausti – kas yra? kodel tu toks vangus, atsisakai su manimi susitikti, kame problemos? sakyk atvirai, nieko neslepk, pabandykime issiaiskinti kas yra be jokiu pykciu. Leisk jam issakyti , kas jam nepatinka, bet ne piktai, o graziai. Vat ir suzinosi. Gal jis nori kitokios veiklos? Gal ji spaudzia kokie rupesciai? Na, come on, negi taip sunku paklausti ?
tai buvo tu klausimu belekiek, ir baigdavosi tuo kad as prisigalvoju kad jam patinka kazkas, kad jam svarbiau pamokos ir pan. nors esme kai paklausiu kas yra ne taip, jis iskart klausia o kas man atrodo, ir kai pasakau kas man atrodo, issako kad mazinciau savo fantazijas. aj zodziu susinervavau, kad taip elgias jis su manim… bereikalo kuriau tema, vistiek nieko nepakeis mano tas issiliejimas, koks buvo toks ir liks
Gana nemandagiai. As siulyciau rimtai jam pamastyti, na saziningai, kas ne taip. Nekisti savo grubiu klausimu, kas ne taip tau ar kad tu kazka primastai. O jei ne, tai nafig toki berna. Mesciau per borta, o po kiek laiko ir padekociau sau. Nenori – nereikia, jei sitaip. Issip*sineti taip jau per daug.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
