turiu vaikiną, bet per jį nedalyvauju jokiuose renginiuose,baliuose,vakarėliuose,klubuose – ir ne tai kad būtent dėl jo kaltės,o labiausiai dėl savęs – esu kaip ir jis labai pavydi . nemėgstu,jei vakarėliuose jis nužiūrinėja kitas, kitos lenda. todėl atsisakau visko,kas susiję su linksmybėmis…nežinau kaip perlipt per save. bet būnant vakarėlyje su saviškiu, jei jam prieš akis trinasi gražios panelės,girtas būna, tai tada grynai apsiverkiu,neatsipalaiduoju,būnu įsitempus,prisiklijuoju prie jo. tarp mūsų viskas gerai,yra pasitikėjimas, tiesiog tas pavydas žvilgsnių..nors ne spec.žiūri , bet mato, gi tie vyrai … na žodžiu, neišlipsiu iš šitos suknistos balos….ar dar kam taip yra?