Šiek tiek informacijos apie triukšmą:

leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose reglamentuoja speciali higienos norma. Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. – ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis nei 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 (maksimalus) garso lygis.

Kad būtų suprantamiau- jog žmogus girdi apie 26 – 27 decibelų garsą. Maždaug 60 proc. visų gyventojų į šį garsą reaguoja normaliai, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30 – 35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių šnekėjimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų.

Apie triukšmaujančius kaimynus žmonės turėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnams, reaguojantiems į triukšmą, nekyla problemų dėl triukšmo lygio nustatymo. Jie aiškina, kodėl: „Mums matavimų nereikia, nes mes fiksuojame patį faktą – sukeltas triukšmas, buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, kokiais duomenimis remdamiesi pareigūnai priima sprendimą. Dažniausiai papildomai remiamasi liudytojų parodymais.“Pareigūnai patikina, kad atvykus policijai jei muzika ir išjungiama, pareigūnų taip lengvai apmauti nepavyks. Policijos atstovas aiškina, kad vėl kilus triukšmui gyventojai pagalbos gali prašyti dar kartą. O jei tokių signalų bus gaunama nuolat, triukšmadarių butas bus įtrauktas į „juodąjį sąrašą“.

suprantu ir aš, kad jie verkia, tegu verkia, bet žinok, kad vaiką ir ramint reikia, nes tikrai nesveikai atrodo, kai jis rėkia be perstojo 2 valandas. su malonumu klausytumeis to verksmo?

As irgi taip suprantu,kad savo vaiku neturite.Mano vaikas buvo isvis ramus.Pradejo verkti 3 m.Darzelyje suprato,kad galima taip kazko pasiekti.Kaimynu vaikas rekia istisai-tiesiog jo toks budas.Daugiabutis yra tas pats didelis bendrabutis.Ir jeigu jums kazkas maiso-pirkit nuosava nama.O pasakymo-as neprasiau kaimynu tureti vaika,isvis nesuvokiu kaip normalaus mastymo zmogaus pasisakymo.Ir zinot kas juokingiausia,kad pas tokias aikstingas paneles gimsta vaikai,kurie rekia daugiau nei kiti.Ir tada isgirsti genealia fraze-cia juk vaikas.Pakantumo ir zmogiskumo!

Autore zkaitydama jusu posta pagalvojau kad gyvenam tam paciam name. Tieaiog paskui pagalvojau kad as 4 aukste. Nes pas mus kaimyne irgi arijas traukia. Tik tiek kad diena aisku galima diena tiesiog nervina tas spiegiantis balsas gerai kad mano atostogos baigiasi ir nebegirdesiu

Aš visados džiaugiaus savo sūnum, kad iš tiesų buvo pakankamai ramus, tylus, geras vaikas, tačiau maždaug prieš porą mėnesių buvo toks užėjęs tarpsnis, kai apie savaitę laiko jis buvo baisiai neramus, na, grynas ožys užėjęs. Laikas jam miegoti – o jis pradeda blaškytis ir klykti nesavu balsu, lyg būtų skerdžiamas. Ir taip keletą valandų. Nepadėjo niekas – nei raminimai, supimai, paimi ant rankų – dar labiau pyksta ir verkia, na, žodžiu, buvo siaubinga savaitė, maniau, man plaukai nuo galvos nukris ir pati išprotėsiu. Neįsivaizduojat, kaip buvo gėda, kai vis pagalvodavau, ką pamanys kaimynai. O dar kiek prisiskaičiau va tokių jautruolių istorijų, kai vos tik išgirsta spiegiantį vaiką – kviečia policiją, vaikų teises… Žinokit, pati nerealiam strese buvau, galvojau, kad žmonės pamanys, kad aš mušu jį ar dar ką nors. Nors jam paprasčiausiai kažkokie isterijos priepuoliai užeidavo. Iš niekur nieko. O praeidavo tik kai jau pavargdavo pats nuo verkimo ir, galiausiai, užmigdavo. Tai buvo viena baisiausių savaičių per mano gyvenimą. O po to viskas lyg niekur nieko susitvarkė, visi ožiai praėjo. Ir aš labai džiaugiuos ir dėkoju, kad turiu tokius supratingus kaimynus, kurie nei ėjo aiškintis kas ir kaip, nei kokias policijas kvietė. Jeigu Jūs matot, kad Jūsų kaimynai bent iš pažiūros – normalūs žmonės, aš nuoširdžiai netikiu, kad jie specialiai leistų savo vaikui šitaip rėkti ar, juolab, patys jį skriausti, juk tai dažniausiai vyksta asocialiose, girtuokliaujančiose šeimose. Na, jei riksmas iš tiesų ilgai nepraeina, tuomet galėtumėte mandagiai kada prie progos pasiteirauti kaimynų, ar jų vaikutis kartais nesusirgęs ar ką, žiūrėkite, kaip jie reaguos. Bet labai Jums trūksta supratingumo, nemanykite, kad ir tiems žmonėms yra lengva kasnakt mėginti nuraminti verkiantį vaiką, tai reikalauja labai daug nervų… Kol nesate pati su tuo susidūrusi – tik atrodo – kas per tėvai. O, šiaip, jei jau esate tokie jautrūs garsams, vertėtų iš tikrųjų pasvarstyti apie persikėlimą į nuosavą namą, o ne daugiabutį. Galbūt pasikeitus esamiems kaimynams atsikraustytų kiti, pavyzdžiui, turintys nuolat lojantį ar kaukiantį šunį, gyvenant daugiabučiame name reikia susitaikyti su tokiais minusais, ne visiems pasiseka gauti auksinius kaimynus.

O jūs skaitėt, ką aš rašiau? aš parašiau, kad suprantu, jog tai vaikas ir jam nepaaiškinsi. Jei jis verktų 15-30min., ir ne kiekvieną vakarą niekas ir nesiskųstu, bet kai jau kiekviena vakarą negali normaliai eiti miegoti neišklausęs vaiko kriokimo, tai atsiprašau, tikrai dingsta visa tolerancija. O, kad aš gyvenu senam name tai čia kaip? Dėl to turiu prieš jus jaustis blogai? Kažkodėl kitų kaimynų mes negirdim, tik šiuos. Ir nesu aš perdėta jautruolė, kuriai viskas blogai. Nenervina manęs nei kaimynų baliai karts nuo karto, nei vaiko lakstymas dienos metu, kai tai vyksta PROTO RIBOSE.

Vėlgi jei tai truktų savaitę, temos aš net nebūčiau kūrusi. Tai trunka jau daugiau nei 3 mėn., su kaimynais taip pat buvo bandyta šnekėti, gražiai užsiminti, kad gal kokia bėda, kad taip verkia, sakėm, kad pas mus labai girdisi. Atsakymas buvo kaip mes norim taip ir gyvenam, ne tavo sušiktas reikalas. Ir ne iš pažiūros jie man neatrodo normalūs.

Jus tik 3 mėn. klausotes, aš tą malonumą turiu jau 2 metus kaimynų vaikui apie 2 metukus ir kasdien ir kasnakt jis verkia. Pati neramiai miegu, atsibundu naktį, jis klykia, nu ir nemiegam kartu kažkiek laiko nedirbau, tai ir dieną dažnai girdėdavau. Policijos kviest net minties nebuvo. Bet tiesiog šiaip neramu, kad du metus vaikas diena iš dienos naktimis klykia baisiausiai.. nors šeima atrodo normali.

Į vienkiemius kaip tik ir turėtų kraustytis visos tos, kurios nesugeba gyventi netrukdydamos kitiems ir įsivaizduodamos, kad jeigu gyvenu daugiabutyje – visi aplinkui turi taikstytis su mano nesąmonėm ir triukšmu.

Jūsų žiniai, gerbiamosios, įstatymas, ginantis teisę į ramybę YRA, įstatymo, leidžiančio jums/jūsų vaikams/jūsų augintiniams triukšmauti – NĖRA, taip kad, jeigu norite gyventi niekieno netrukdomos ir daryti ką norite – kraustykitės į vienkiemius ir nuosavus namus, tada jums niekas nekvies policijų.

Mes turim šunį, kuris keldavo triukšmą mums išėjus, bet paklausinėjom kaimynų ir sprendėm problemą – tam yra dresūra, vaikams yra auklėjimas, todėl savo proto trūkumų nereikėtų dangstyti pasakymais “Juk čia vaikas, ką aš galiu padaryt”. Auklėt gali, auklėt. Bet turbūt smegenų tam neužtenka.

Turiu ir aš tokį egzempliorių virš savęs – kaimynė gerbiamoji šiknos pakelt nesugeba ir vaiko net išvest į lauką į aikštelę žaidimų pažaist, ištisom dienom namie sėdi, niekur nedirba, nieko neveikia ir vaikui iš namų stadioną padarius, ištisai kiekvieną mielą dieną lakstymai, trankymaisi, daužymaisi. Kalbėjom gražiai, kalbėjom bjauriai – reakcijos nulis. Viskas baigėsi tuo, kad po 4 metų kentėjimo iškvietėm policiją, dabar rašysim pareiškimą, kviesimės įgaliotinį, specialistus iš triukšmo matavimo laboratorijų ir galės tokie pat “poch..istai”, kaip čia rėkiančios “kraustykitės į nuosavą namą”, susimokėt baudeles, tada gal supras, kad gyvendamas daugiabutyje, turi išmokt gyvent taip, kad netrukdytum kitiems, o ne taip, kaip tau norisi.

Ir nuo to, kad triukšmą kelia vaikas, šuo ar dar kas, nuo to triukšmo kenčiantiems tikrai geriau nepasidaro. Triukšmas yra triukšmas ir jis net labai kenkia sveikatai.

Kai išmoksit gerbti kitus, tai ir kiti gražiau elgsis, o kol gyvensit su požiūriu – daru ką noriu, į kitus man nusišikt, mano namai, triukšmausiu ir darysiu ką noriu – po to nesistebėkit, kad sulauksit policijos ar iškvietimo į komisariatą.

Juokas juokais, o pas mus butent del to ir kaimyne pyksta. Nes girdi kaip vaikas ir suo leidziasi laiptais. Ar kaip begioja . O jis per tuos laiptus net nesokineja, nebega.. tiesiog kojytes trumpos ir kai zengia svoriu i peda atsiremia ir bumbsena taip . Zo, jau ne karta teko klausytis, kad sunus ja pazadino 9ta pvz. ryto, nors ji norejo issimiegot

Nors istikruju, tai man geda ja i akis paziuret Jau esam uzdraude pirmam aukste jam trepset, rekt, su zaisliukais (vazinejanciais) zaist… kartais klausosi, kartais nelabai bet juk vaikas…

Yra tokie dalykai kaip pilvelio diegliai. Koks vaiko amžius? Ir taip, vaikų tada neina nuraminti. Nešioji, sūpuoji ir nieko. Dažniausiai užeina tuo pačiu metu. Tad labai realu, kad taip ir yra. Ir koks pasakymas, kad neprašėt jų turėti vaiko. Gal dabar visi turi jūsų prašymo sulaukti?

@serpent, Būtų įdomu sulaukti patarimų, kokias auklėjimo priemones reiktų pritaikyti naujagimiui, kad jis neverktų. Man jau neaktualu, bet gal draugėm patarsiu.

Man vaikų verkimas irgi neaktualus, nes man jis netrukdo žviegė kaimynų vaikai tiek iš apatinio buto po mumis, tiek iš viršutinio, tiek iš šoninio. Netrukdo man nei verkimai, nei muzikų klausymai, nei baliukai pirmam aukšte (puikiausiai girdisi net ką žmonės šneka, per ventiliaciją visi garsai pareina).

Bet kai savo namuose jautiesi kaip po boulingo klubu gyvendamas ir nei vienos, pabrėžiu NEI VIENOS dienos nebūna ramios, grįžęs po darbo turi klausytis kaip visas butas dreba dėl to, kad kažkas nesugeba savo vaiko lauke iškrauti ir su juo užsiimti – tikrai visa kantrybė baigiasi ir ėmiesi priemonių. O kad su vaiku galima įvairiausios veiklos susigalvoti, su juo užsiimti ir gražiai paaiškinti, dėl ko yra prašoma jo žaisti ir dūkti ramiau – tikrai įmanoma, pati padėjau sesei du vaikus užauginti, nei karto jokie kaimynai nebuvo skųstis, kad jūsų vaikai laksto kaip drambliai po namus, nes elementariai to nebūdavo, tam būdavo skirtas laukas (kur beje ir sveikiau ir linksmiau, nes draugų pilna, žaidimo aikštelės ir t.t.).

Ne visi vaikai vienodi pirmas dalykas, tad “padedejau uzauginti sesei 2 vaikus” mazai ka sako.

Užtat auklėjimas visiems yra skirtas nesvarbu koks vaikas, jei tėvai niekam tikę – tiek ir tesugebės pasakyti “Juk čia vaikas”.

Ir tokioms kaip jūs, kurios kabinėjasi prie visko ir visur ieško pasiteisinimų savo naudai, absoliučiai nesvarbu, ką aš parašysiu, visada bus pasakymas “Juk nesvarbu, kad ir 20 vaikų užauginai, juk visi skirtingi”.

@serpent vis dar nepasaketė, kokias auklėjimo priemones taikyti verkiantiems kūdikiams.