Na nuolatinis bendravimas nereiškia, kad jo ketinimai tikrai rimti (nesakau, kad ne, bet tiesiog ne įrodymas). O šiaip mane irgi nervintų, jei visą laiką kalbėtų apie mano išvaizdą, apskritai nemėgstu paviršutiniškumo bendravime.

manau tu jam sekso objektas, gabut net tikisi, jog nevienadienis nuotykis busi nes ribotos galimybes susirast nauju panu,nes jis juk tarnauja

jei pana rupi del sekso jis vengia leistis i asmeniskesnes, gilesnes kalbas,nes paskui bus gaila palikt is–sus bei apskritai neidomu, bei gali atsekt ji jam tave palikus, dar jis nuolat sakys komplimentus del isvaizdos, laidyt juokelius del sekso, kad isitikintu, ar tu to nori, kalbet gali apie stereotipine grazia judvieju ateity. viskas del is-simo.

Būtent. Ir aš toks žmogus,kad man vidiniai dalykai visada įdomesni buvo. Nežinau,keistai jaučiuosi,abejonių plėšoma .

Turbūt mano kelionė viską sudės į vietas, jeigu nesusitiksim kažin ar verta dar kažką puoselėt… O jeigu jis pasiryš tiek kelio iki manęs atvykt , dėl to,kad nori mane pamatyt, o ne su manim permiegot, tai turbūt viską ir pasakys. Tik nežinau kaip bendraut dabar.

Teisingai mąstot

Ačiū

Ačiū už nuomonę. Tikriausiai yra tiesos.

kažkada aš dalyvavau projekte ir jau paskutinę ar prieš paskutinę dieną susipažinau su tokiu italu. Mūsų kolektyvai labai gerai sutarė, jau vadovai planavo kelionę pas juos po metų, kad kolektyvai palaikytų ryšius ir t.t., nes tikrai labai faini jie visi buvo. jis Na, ir kaip supratau mane kurį laiką stebėjo, paskui kažką padėjo per pietus – vandens įsipilti ar pan. Po pietų užkalbino, pasikalbėjom ir papašė mano kontaktų. O jis buvo antras vadovas kolektyve ar pan., tai aišku, žiauriai faina buvo na, apsikeitėm kontaktais, itališkai atsibučiavom į žandus ir pažadėjom susitikti. Po metų, žinoma, susitikom, mes važiavom pas juos su kolektyvu. O visus tuos metus nuolat susirašinėjom el. paštu, su viskiais bučiukais ir meiliais žodeliais, bet juk žinot – italas… tada tai nei aš galvojau kažką rimto, nei svarsčiau kodėl čia. Kai nuvažiavau, o aš po 3 dienų kelionės autobuse, tokia užtinus, susivėlus, neišsimiegojus ir aišku, nepasidažius, bet jis mane pamatė, pribėgo, apkabino, pabučiavo ir bla bla bla tai aišku, kitos panos apšalusios buvo, nežinojo, kad mes bendravom, sako kaip greit tą čiuvą nusikabinai taip vadovė irgi juokėsi, kad taip į akį kritau jam bet turėjom išsiskirti, nes jie jau ėjo po pietų, o mes kaip tik ėjom pietauti, tai nelabai pasikalbėjom. Bet žodžiu, kadangi gyvenom šeimose, tai aš su keliom draugėm apsigyvenom pas kitą italą, nežinau kaip ten jie skirstė. Ir iš jo sužinojau, kad tas mano Sebastiano taip su visom, iš kiekvieno kolektyvo po vieną nusikabina, padraugauja, gauna ko nori ir vsio kadangi įsimylėjusi nebuvau, bendravau iš smalsumo, tai man kažkaip dzin buvo, atšalo mūsų santykiai (nors tokių ir nlb buvo), nusikabino jis kažkurią kitą iš lietuvaičių abiems buvo gerai (Y) taip kad nepasitikiu aš užsieniečiais, tikrai ne sielos draugės jie ieško

Tai va, ir tokių istorijų laaaabai daug, kad ir kaip gaila būtų

Na,maniškis iš kito krašto ir dar plius yra pusiau indonezietis. Ir turiu keletą draugų iš Indonezijos, tai tikrai labai šilti, nuoširdūs ir mieli žmonės. Bet negalima vien iš tautybės nuspręst koks jis per žmogus,žinoma.