Labas rytas, mano rytas prasidejo nekaip… jauciuos kaip kokioj agonijoj, aklavietej,pati nesuprantu. As tikiu,jog cia yra daug protingu moteru,galbut net vaikinu (o butu idomi nuomone ir ju),galinciu issakyti savo nuomone. Pradesiu nuo pradziu.

Kartu esame jau 2 metus. Metus is ju esame per atstuma. As Lietuvoje,o jis svetur. Uz 2-3men jau turiu vykti pas ji,keltis gyventi kartu. Na ir paskutinius 3 menesius vyksta kazkas,ko negaliu paaiskinti. As juo pilnai pasitikejau,bet dabar…tiesiog.

1) mes nebebendraujam kaip seniau (prakalbedavom per skype po 5-6valandas), dabar JEIGU iseina,paskambina vakare desimciai minuciu,paklaust,kaip diena praejo ir pasakyti labanakt;

2) pradejom laaaabai daznai pyktis;

3) dazniausiai,jei noriu ilgiau su juo pakalbet, jis staiga uzsinori miego,o Facebook’as toliau mirga nuo jo postu;

4) kaip pavyzdys vakar- per visa diena tik kelios jo zinutes ryte,rasiau per pietus,vakare, bet perskaito ir neatraso;

5) vakar vakare 23h (jo laiku 22) skambinau,jis “miegojo”, nors girdejau,kaip raso zinute kazkam.Paklausiau,su kuo susirasineja,jis tik pasake,kad jei dar knisiu prota,pades rageli.Padejau pirma. Jis nebeskambino ,o ryte taip pat neberase.

IR KAS KEISCIAUSIA,jis vis dar kalba apie gyvenima kartu. Itariau,jog neistikimas,bet….ne karta prasiau pazistamu graziu merginu parasyt jam – nei i vienos zinutes neatsake (nezinojo,kad pazistamos esam). Kaip suprasti,kas cia vyksta?? Kaip man elgtis? Pirmi metai su puse buvo nuostabus….