Kaip auklėti 17 metę seserį?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
man reikia nuomonių iš šalies, nes draugių patarimų nepakanka.
Taigi turiu sesę, kuriai 17 metų (tarp mūsų 9 metų skirtumas). Kadangi taip susiklostė, kad tėvai gyvena užsienyje, eina antri metai, kai mano sesuo gyvena kartu su manimi (persikraustė pas mane į didmiestį, pakeitė mokyklą – dėl šių dalykų viskas gerai, problemų nėra). Dabar yra tas paauglystės laikotarpis, kai šiek tiek konfliktuojame ir šiuo metu tai paūmėjo. Sužinojau, kad ji jau mėnesį laiko turi vaikiną, kuriam yra 22 metai (man tai atrodo nenormalu). Apie tai sužinojau, kai ji pirmą kartą pabėgo iš pamokų (visai dienai). Tada atkreipiau dėmesį ir į jos pažymius, kurie šiek tiek krito (ji mokosi maksimaliais balais privačioje mokykloje, tėvai investuoja į privačias užsienio kalbų pamokas, keletą jų taip pat praleido). Kai viską sužinojau, buvo rimtas pokalbis ir žinoma prasidėjo paaugliška drama – isterija, susipykome. Draudžiau jai, tačiau ji nepakluso ir išbėgo į “pasimatymą”, 22 h su tuo vaikinu, kuris ją parvežė 2 valandą nakties. Žinau, kad tas vaikinas yra dirbantis studentas, asmeniškai jo nepažįstu, tačiau sesuo pasakė, kad jis yra vieno asmens brolis ( prasta charakteristika pasižyminčio ). Tiesiog man tai panašu į tą atvejį, kai “kietas” nusikabina kuklią “moksliukę”.
Nežinau, kaip man elgtis ir kaip kalbėtis su sese. Galvoju pradėt draudimų maratoną, tačiau po vakarykščio pasipriešinimo tiesiog bijau, kad apskritai nebegrįš namo. Aš esu gana užimtas žmogus, t.y. 8 – 18.00 manęs nėra namie, tačiau nebūdavo jokių problemų dėl n.d. ar kažkokių pareigų atlikimo. Į gimtadienius taip pat išleisdavau, kartais likdavo nakvoti pas drauges, kartais draugės nakvodavo pas ją, kai aš likdavau pas savo vaikiną. Niekada nekildavo jokių problemų, rasdavome kompromisą. Mane guodžia tik tai, kad jeigu jie išties draugauja mėnesį, tai bent jau žinau, kad negalėjo nakvot pas jį, nes apskritai šį mėnesį visada nakvojo namuose.
Noriu būti jos drauge ir neslėpsiu, noriu atmušti nuo jos tą bičą. Galbūt kalba emocijos ir tie 5 metai yra normalu, bet juk ji net nepilnametė ir iki mokyklos baigimo dar pusantrų metų! Žodžiu neįsivaizduoju, kaip man elgtis.
Pirma, jei marozai mokėtų bent taip “varyt” – jie nebūtų marozai. Ir technologijomis mokėtų naudotis, ir rašyti mokėtų (bent apsimesti mokėtų, kad moka rašyti, kaip mes apsimetinėjame, kad nemokame rašyti).
Antra – pseudointelektualais pavadinote jūs. Niekas čia nevadino savęs “protyyyynga” ar “protyyyngu”. Tad tiesiog “iš lempos” priklijavote etikete.
Trečia – ranką prie širdies pridėkite ir pasakykite, kad niekad, tikrai niekad nieko nepašiepėte. Net mintyse! Ar tikrai?
Kodėl manote, kad atėjau parodyt, kad esu geresnė? Ar save kažkur iškelti? Prašau netaikyti man to. Kaip jūs atėjote pavaidinti protingus, daug pasiekusius ir pastumti ant “žemesnio” sluoksnio taip aš atėjau iš to žemesnio ir pasisakiau apie jus.
Gal padariau klaidą, iškeldamą man gana aiškiai matomą motyvą.
Beje, tai kaip nukritot iki to lygio? Vis dar laukiu atsakymo, kuo esate gerenė?
Biški pasimovėt ant savo pačios bullshit, ar ne?
“Žemesnis sluoksnis”. Ok Maždaug ” mano vasalo vasalas man ne vasalas?”
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
