sveikos, panos! Žinau, kad tokių temų jau buvo daug. Tiesiog noriu padrąsinimo, apšvietimo.. Neturiu artimų draugių, su kuriom galėčiau apie tai pašnekėti. PIRMAS KARTAS. BAISIAI bijau to skausmo, jis mane visąlaik ir sustabdo. o man jau 20 metų. Jaučiu, kad tikrai noriu, bet ta baimė.. Radau tokį idealų vaikiną, su kuriuo norėčiau, ir žinau, kad jis labai nori, susitikinėjam mes. Ir jau kaip ir būtų laikas, jam irgi 20 metų, aišku, jis nebe nekaltukas, tik aš čia tokia ir jis vis ragina mane, siūlo, bet aš vis išsisukinėju kažkaip. ir suprantu, kad ilgai tikrai nesusitikinėsim, nes jau apie 4 mėn. taip tempiu, o jį suprantu, kad jam noris, nebe paauglys. Jis yra idealus: labai protingas, šalia jo gera ir saugu, aistringas, su juo visada yra apie ką šnekėti Bet aš su savo ta baime, jaučiu, tempsiu ir tempsiu dar. Padrąsinkit, panos Net su rankom jam neleidžiu ten liest, nes bijau kad nelabai apskaičiuos ir padarys kažką skaudaus žinau, kad juokingai skamba.. labiausiai bijau to skausmo. Ar padėtų, jei prieš tai išgerčiau vaistų nuo skausmo? O gal reiktų atsipalaidavimui vynelio (daug) ? papasakokit, kaip jums buvo, noriu nusiramint, paskaičiusi laimingų istorijų Beje, girdėjau, kad kraujuojama ne tik pirmo karto metu, bet ir po pačių santykių (ta prasme, kelias valandas dar ar kaip). kaip ten yra? žinokit, čia jau nesveika man baimė, tuoj visus vyrus atbaidysiu nuo savęs ;D beprasmių ir piktų komentarų prašau nerašyt