Man beveik indentiška situacija… Vis bandau nuteikt save, kad koks skirtumas, arba, kad viskas bus gerai… Bet padeda tik trumpam… Todėl stengiuosi kuo nors užsiimti… Šiaip nežinau ką daryt….

Su tuo gyvenimo prasmės ieškojimu tai čia amžinas pilstymas iš tuščio į kiaurą. Jautiesi nelaiminga? Įsivelk į kokį balaganą, po to įvertinsi tai, ką turi dabar.

pagalvok, kiek yra zmoniu, kurie nieko neturi, serga, neigalus, alkani ar pan, tada pradek vertint tai, ka turi, ir daryk, tai, kas tavo jegose pasitik kiekviena diena su meile, ryte pasakyk sau – man seksis! as veiksiu! nesedek ranku sudejus. Kaip mastysi – taip ir jausies.

lol tu būk Hawking’o proto, tai nė invalidumas nebus svarbus.

Čia turbūt visą forumą galima vadinti egocentrišku, nes visiems svarbios JŲ problemos. Kas dėl laimės, visai pritariu, tik apie tokį ‘kūrybos’ procesą visi nutyli..

O tai bent, užsimanėte atsakymo į klausimą, į kurį net didžiausi mastytojai nesugeba atsakyti. Jau kai sužinosit kokia ta gyvenimo prasmė, tai greit ir garsiai visiems praneškit, neabejotinai Nobelio ir visas kitas premijas gausit.

NĖRA vienatinės gyvenimo prasmės. Kiekvienam ji vis kitokia. Vieniems prisigimdyti ir užauginti 16 vaikų, kitiems – parašyti tris disertacijas, ketvirtiems – sunaikinti Amerikos centrinį banką, panaikinti dabartinę santvarką…. Gyvenimas yra kelias. Juo eini kaip nori, kur nori. Tik žinok kur nori, o kaip jau priimsi sprendimus beeidamas. O finišas galutinis visų vienas. Tikslai pasiekiami (arba ne) iki finišo.

Man gyvenimo prasmė – tiesiog būti laimingai. Šiandien.

hm labai jau egocentriska autore: as as as.. as nelaiminga, man nesiseka, as noriu… maziau galvokit ir koncentruokites i savo egoizma. pasidomekit pvz profesoriaus stephen hawking likimu – jis visikai paralyziuotas, nekalba o vis dirba ir dirba. negi turite tapti invalide kad vertintumete tai ka turite? laime nera ant lekstutes atnesamas dalykas, laime reikia SUSIKURTI paciam

Bent pabandykit. Užsimerkti ir pagalvoti – o kas jei ryt nebus? NIEKo nebebus? Nebebus laiko nei ką reikšmingo, nei nereikšmingo padaryti….

Siūlau tiesiog išmokti džiaugti smulkmenom Sušokot gražiai, smagiai – tai ir puiku

O kas Jums būtų gyvenimo prasmė? Ką TOKIO didelio ir turiningo norisi nuveikti? Tai tiesiog nebeturit susikūrusi ilgalaikio tikslo kurio reiktų kasdien siekti?

Geriausiai suveikia rimtas sveikatos sutrikimas. Prieš dvi savaites staiga pablogėjus sveikatai atsidūriau ligoninėj. Dvi dienas nevaikščiojau ir nekalbėjau, atsimerkti negalėjau. O protas buvo aiškus aiškutėlis. Laukiau tyrimų su didžiausiu nerimu. Guli ir supranti, kad rytdienos gali ir nebebūti. Nereiks nei magistrinių rašyti, nei paskolų gražinti, nei celiulito gydyti…. Nieko.

Laimė, tyrimai parodė, jog nėra nieko nepataisomo, nieko baisiausio. Paremontavo mane 10 dienų. Dabar namuose gydausi.

Bet oi oi oi kaip vertybės pasikeičia. Dabar suprantu, kad prabudus ryte, tai, kad tavo akys mato, ausys girdi, kojos rankos savo darbą atlieka, nėra savaime suprantamas elementarus dalykas. Dabar kiekvieną ryta prabudus, kai viską aiškiai matau, girdžiu ir paeinu suprantu, kokia tai yra dar viena dovana.

Va taip kuriasi pozityvas ir požiūris į laimingą gyvenimą.

man lygiai tas pats…