kaip gražiai atsiprašyti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nenoriu labai komentuoti situacijos, bet išėjo taip, jog labai susipykau su brangiu žmogumi, o dar abudu tiek streso ir darbo turėjom, galų gale viską ant jo išsiliejau, o jis dirbantis žiauriai daug ir naktimis paskutiniu metu, nes kritinė situacija darbe, tai tikrai supyko. Net nesimatėm beveik visą savaitę… Šiandien netyčia susitikome ir kaip ir viskas gerai, bet dar tokiame strese, nėra taip, kad ignoruotų, bet matosi, kad pyksta ir pats nerašo pirmas. klausimas toks: kaip jo gražiai atsiprašyti? Galvoju, šiandien lėksiu į jo darbą, tai užnešiu pyrago jo mėgstamiausio, vakar iškepiau, o galbūt, kadangi saldumynų mėgėjas – į kinderį įdėt raštelį “atsiprašau”. kaip Jūs atsiprašytumėte? Matosi, kad ne viskas prarasta, bet ir tas šaltumas toks… Bet atsisveikinant apkabino stipriai ir pabučiavo į kaktą… tikrai nesinori jo prarasti ir yra dėl ko stengtis, tai galbūt merginos žinote kaip elgtis tokioje situacijoje?
ir prašau, pakelkite temą – man ji tikrai labai svarbi
Svarbiausia atsiprašykite nuoširdžiai Sėkmės susitaikant!
sako, dėkot negalima po “sėkmės” tai pasakysiu, jog prireiks
man atrodo atleis jis tau ir viskas bus gerai
aš irgi taip tikėti norėčiau bet noriu parodyti, kad tikrai rūpi
Sunkiausia istarti nuosirdu atasiprasau
Ideja su kinderiu gera, bet padavus pyraga ir pasakius i akis, jog suklydai ir nuosirdziai gailiesi, daug geriau
Visada atsiprašyti reikia taip, kad būtų visiškai nuoširdu ir tikra.
O su tuo pyragiuku būtinai apsilankyk pas jį darbe, bet ne užtruk ten ilgai, tik trumpam užlėk.
Manau, kad tikrai jis apsikrovęs darbais, viskas bus gerai. Atleidimo sulauksi tikrai.
nežinau, bet tarp kolegų jam gėdos nepridarysiu, nebent nuošaliau kur nusivest… nes visi pažįstami, tiek aš, tiek jo kolegos ir vienam kabinete sėdi…
nebuvo jo darbe tuo metu, į žinutę atrašė piktai, nebežinau, ką daryt
dar karta parasyk kad tikrai gailiesi ir pasiulyk susitikt isgert arbatos, pasikalbet
tai jau rašiau šitą 3 dienas iš eilės praėjusią savaitę, kaip persekiotoja kokia, jam gal išvis manęs nereikia žodžiu, taip liūdna ir skaudu, ir ašaros kaupiasi
Zodziu buvo tokia istorija, kad susipykau su mylimu vaikinu,pasielgiau slyksciai, pati ant saves baisia pykau, jis lyg ir atlyzo,bet jautesi is jo sklindantis piktis, saltis, atsiaurumas, tai ka gi… sedau ir parasiau jam laiska, issiunciau pastu idejau jo megstamo sokolado kartu i voka,o laiske aprasiau kiek visko mes kartu patyreme, juoko, dziaugmos, nusivilimo ir panasiai, po sio laisko jis man visiskai atleido, skaitymas suprato,kad viena klaida neturetu pakeisti visko
lyg ir atlyzo kiek, zada pas mane arbatos uzeiti… pagaliau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
