Kaip išeiti iš “draugų zonos”?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki visi. Rašau anonimiškai dėl tam tikrų priežasčių. Iškart pasakau, kad čia blevyzgojimų nereikia, atėjau tiesiog išklausyt, paklausti Jūsų nuomonės, gal Jūs buvote susidurę su panašia situacija. Dabar trumpai drūtai apie visą situaciją: esu dvidešimties metų mergina, mokausi sostinėj, o savo mieste turiu draugą ( draugą, o ne vaikiną ar kažką panašaus). Draugui yra 23 metai, męs bendraujame apie 4 metus, tačiau tarp mūsų niekada nebuvo jokio sekso ar bučinių, nes mes tiesiog esame draugai – susitinkame išgerti arbatos, pakalbėti, niekada nebūna jokių dviprasmiškų sakinių ar kažko tokio, tačiau pastaruoju metu “pagavau save” , kad kai jo nėra, na man liūdna, aišku, neverkiu ar ką tiesiog norisi, kad jis būtų šalia, nes pastarajį mėnesį mes beveik kasdien susitikdavom – parūkyt, išgert arbatos ar vyno, tačiau, žinoma, tarp mūsų nieko nebuvo. Nukrypus nuo temos pasakysiu, kad su vaikinu išsiskyriau kažkur prieš 5 mėnesius, tai draugės sako, kad tiesiog man trūksta bičo Na, bet pagalvojus, aš manau, kad tam savo draugui jaučiu didesnius jausmus negu savo buvusiam vaikinui kai draugavom… Gal prieš pusantros savaitės supratau, kad man jis patinka, na bent taip atrodo, nes buvo vienas įvykis, kad dėl tam tikrų priežasčių jis pasiliko miegoti pas mane (aš gyvenu viena), aišku – mes nieko nedarėm, tiesiog kalbėjom ir tada supratau, kad jis tikrai galėtų su manim permiegoti nejausdamas kažkokios graužaties dėl mūsų draugystės, tačiau tą naktį net nežinau kuris labiau “laužėsi” – aš ar jis, nes net aklas galėjo pamatyt – mes abu to norėjom. Tačiau manau, kad gal ir gerai, kad nieko nebuvo, nes tikrai nenoriu prarasti draugystės, o ir va taip paprastai pasakyti “tu man patinki” – neįmanoma, nes aš net neįsivaizduoju jo reakcijos ir bijau, kad jis paskui nebenorės bendrauti, nes taip dažnai ir būna. Tai va, o klausimas mano toks – kaip prisivilioti vaikiną ne per lovą? Ačiū už Jūsų nuomonę
Mes taip kažkur apie metus laiko bendraudavom, kažko tikėjausi, visada bandydavau patraukti jo dėmesį, norėjau, kad ir jis man tą patį jaustų. Pradėdavo dėmesį rodyt, kai apsvaigdavo. Ot šūdžius
O šiaip tai galiu patart jam sukelti pavydą, bandyti visaip gundyti, parodyti jam, jog tau reikia šilumos, kažko artimesnio, nei draugo
tai va ir tame bėda, kad tik išgeria ir tada jau manęs reikia, prasideda mažute saulute. oi, nuojauta sako nieko gero čia nebus, bet man reikia jo
O gal jisai irgi kažko daugiau nori, tik bijo, kad jį atmesi O tu jam sakyk: žinai, tu man panašus į mano svajonių vaikiną, o jei tu man pažadėtas, nenoriu tavęs paleisti
Man buvo atvirkščiai mane įsimylėjo draugas.. o ne aš jį o kadangi daug leisdavom laiko kartu, nuolat šnekėdavom jei ne gyvai tai per sms ir t.t. todėl kai vieną kartą jis tiesiog ėmė ir mane pabučiavo prieš išvažiuodamas, likau nesupratus nesupratau čia man patiko ar ne (aišku tas bučinys buvo toks paprastas pakšt, tik kad į lūpas)…
Na bet galiausiai susivokiau, kad aš į jį žiūriu tik kaip į draugą
Bendraujam iki šiol
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
