o gal pabandykit keistis? ir santykiai susitvarkys ir nereiks jokiu skyrybu kanciu isgyvent aisku, jei dar mylit zmogu

Nemyli ir negerbi saves..jei taip..

kiek jums metu abiems?

Na tada geriau sukasti dantis ir iseiti, kad ir kaip skaudu butu.. tokie vyrai nesikeicia, tik arba ismoksti gyventi su jo savimeile arba ne…

Autore, suprantu jus 100%. Esu toje pacioje situacijoje. Radau kita gyv vieta, deduosi daiktus, nors rankos nekyla ir iseisiu, tik dar nzn kaip…

Aš jus labai gerai suprantu, pati esu panašioj situacijoj, bet tai yra laiko gaišimas ir savo vieno gyvenimo švaistymas…aš jau tai supratau, o jis vis vien jei jūs jam netinkat palaikys jus kaip atsarginį variantą, kol atsiras ta nuostabioji ir išeis…jis juk vyras, jis negali būt vienas, jis išsiskiria, pasidžiaugia laisve, kol dar nesurado tos kitos, grįžta pas jus, o jūs jį priimat. Reikia kelti savo vertę, suprasti ko norite ir į tai eiti, nes dabar neinate niekur. Jei norėsit pakalbėti, raštelkit susibėgsim kavos Aš irgi žiūriu kad draugių apmažėjo ir kartais norisi su panašioj situacijoj esančiu žmogum pakalbėt prie kavos puodelio, pakyla motyvacija, stiprybės atsiranda

Tikrai neverta likti kartu, jei tai sukelia tiek kančių… Jūs dar jauna, gyvenimas nesibaigia

Galiu pasidalinti kaip aš pergyvenau gan skaudų išsiskyrimą:

Draugavau su vaikinu dvejus metus ir vieną rytą jaučiu, kad jis kažkoks kitoks. Paklausus, kas nutiko, sulaukiau atsakymo “pavargau nuo santykių, darom pertrauką ir tada žiūrėsim, kas išeis”. Aišku iš mano pusės pasipylė ašaros ir kodėl? kaip? kas? ir pan. Na bet galiausiai taip ir buvo – mes “pertraukoje”. Taip prabėgo mėnesis ir jis galutinai mane paliko. Nežinojau kur dėtis. Nežinojau, ką daryti. Nenorėjau valgyti. Norėjau tik sėdėti užsidarius kambary ir verkti.

Aš manau, kad nėra blogai verkti, išlieti jausmus, tai gal netgi visai į naudą – pabūti su savimi, pagalvoti, kas įvyko, susidėlioti viską į vietas. TAČIAU TAI NEGALI UŽSITĘSTI. Kai supratau, kad ilgiau nebegalima, nes tuoj išverksiu visas akis, prasidėjo draugų metas.

Nebūtina turėti daugybės draugių. Man visiškai užteko vienos artimesnės draugės, su kuria susitikdavom, pašnekėdavom ir nuotaika pagerėdavo. Tikrai labai padėjo ir pora vakarų, kai susirinkdavom, išgerdavom ir varydavom patūsint. Dar dabar šypseną kelia atsiminimai, kai stovėdavom stotelėj ir tiesiog koliodavom vyrų giminę tada visiškai nerūpi, kas vyksta aplink, ką kiti apie tave galvoja. Tuo metu yra tik draugė ir nieko daugiau nereikia.

Tai taip pat puiki proga prisiminti ir pamirštus draugus, susitikti su jais mieste, pasivaikščioti, išgerti kavos ir pasėdėti. Galbūt su jais ir negalėsi visko tiesiai šviesiai išsakyti, tačiau bent nebūsi viena ir prasiblaškysi, suprasi, kad tu tikrai esi ne viena.

Na, o iš tiesų, tai viską gydo laikas. Svarbiausia “išgyventi” tas pirmąsias dienas, o paskui viskas lengvėja. Tereikia suprasti, kad pasaulis toliau sukasi, gyvenimas nesustojo ir (galbūt) po išsiskyrimo net pagerėjo . Susirask veiklos, bandyk kažką naujo, naudokis proga, kad dabar priklausai tik sau

Tikiuosi ne per ilgai ir kažką protingo čia parašiau

Iš tiesų tai tiesa! Mano draugė išsiskyrė su draugu panašiu metu kaip ir aš, tad mes viena kitą labai supratom, kokius jausmus ir mintis išgyvenam, tad buvo tikrai lengviau su ja kalbėtis apie tai Na ir kartu “pastumti” ant vyriškos giminės

Kas ka besakytu,issiskirimas visada skaudu,nebent jausmu nebuvo,lengviau viskas praeina jei uzmezgi nauja pazinti,naujas bendravimas,nauji ispudziai,dar nauja veikla,pvz uzsirasyk i joga,gitaros kursus,ar dar kur,vel gi naujos pazintis,ispudziai :-)sekmes tau

Pritariu smailiukei užsirašyk i kokia veikla, naujos pažintys, nauja veikla, neleis tau liūdėti, be to labai gerai šokių kursai, labai pakelia nuotaika

Tai kas sendien atrodo kancia,skausmas ir netektis po kiek laiko pamatysi,kad tai buvo kaip dovana..kuri apsaugo tave nuo dar didesnio skausmo.Tampame ismintingesnes,bramdesnemis,zinom ko norim ir su kuom norim buti.Viskas i nauda,tik reikia neuzstrigti tame sunkiame tarsnyje.Esu visa tai praejusi ir zinau ta skaudzia ir gniuzdancia busena.Pabuti vienai labai gerai…skirk visa demesi ir meile sau.Megaukis laisve ir isnaudok tai Ir tikrai atsiras ir iseitis ir zmogus kuris tau skirtas ir ramybe atgausi…svarbiausia tikek savimi ir neuzsibuk ilgai vienumoje ir prisiminimuose.SEKMES TAU