Manau jis visą laiką ir buvo vėjo pamušalas

kaip suprasti?

vaikų daržas kažkoks, o ne meilė

Tik nešok jam ant kaklo. Duok jam ramybę, o ir pati išnaudok šį laiką tikslingai. Būk pati su savimi, pasimėgauk vienatve, užsiimk tuo, kam vis nerasdavai laiko. Būk ori – tuomet ir aplinkiniai Tave gerbs Žmogus, kuris savy turės noro tęsti santykius, betkuriuo atveju sugrįš. Tik asmeniškai aš, nebežinau ar priimčiau atgal

Mano atveju, tas pats tik iš merginos pusės, viskas beveik pusantrų metų buvo tobula, o per rugsėjo 1 mes išisiskyrėm. Tai beveik du mėnesiai praėjo nerealiai sunku, o paliko nes išsilakstyt nori, būt nepriklausoma ir t.t.

Irgi viskas per vieną dieną galima sakyt atsitiko, nuo jos laimės ašarų iki skirybų iš jos pusės.

Tai vat, kaip matau vieni supranta o kiti ne mano situaciją. Įdomu ar tikrai taip įmanoma būt metus laiko ir kitą dieną visai nieko nejaust, nepasiilgt?

pati išgyvenu skyrybas… labai sunku..bet kiekviena diena sau kartoju, kad PRIVALAU judėti pirmyn ir gyventi toliau.. Nes prisiminimais gyventi negalima.. kad ir kaip liūdna skaudu…bet liūdėdama aš jo nesusigražinsiu…..nors širdis trokšta būt kartu,bet…. nebeįmanoma todėl turiu judėt pirmyn.todėl siūlyčiau pagalvoti apie tai,kad vienam žmogui išėjus ateis geresnis ir reikia judėt pirmyn.. Gyventi..

Nu bent maniškei tai buvo neįmanoma po trijų savaičių vėl pradėjom gražiai bendraut, bet ta savijauta buvo atėmus iš manęs labai daug enerigijos taip pat ir iš jos dažnai pykomės todėl nusprendėm dar pora savaičių padaryt pertrauką ir pažiūrėt kas bus

Tai taip, gali sau sakyt kad bus kažkas kito ir panašiai, bet ateina mintys apie visus prisiminimus, kad nebus to ano, kad geriau už jį tiesiog nebus, ypač žinant kiek jis man reiškia…

Šaunuoliai, labai norėčiau kad ir man tas pats būtų, kad pasiilgtų ir grįžtų. Jam pirmi rimtesni santykiai čia su manim buvo, nes šiaip visos jį atstumdavo ir jis nėra pratęs gauti tiek meilės.. O ji Tau dovydasbart pati parašė?

geriau anksciau nei veliau Jei rimtai, tiesiog gyvenk, ka cia ir bepridursi Svarbiausia, nesugalvok labai dramatizuot – is serijos: myliu, mirstu, negaliu ir pns. Pries metus gyvenai be jo, daba irgi galesi isgyvent, o po kokiu poros menesiu ir jo net nebereiks. Cia pirminis sokas tik, veliau truputi akys prasiveria

Pasakysiu is savo patirties.

Ir man teko isgyventi skyrybas, tiksliau “reikejo laiko suprasti, ka man jaucia”.

Tris savaites be proto prastai jauciausi. Man apskritai sunku atsisveikinti su zmonemis, o jis taipogi labai daug reiske man. Per tas tris savaites daug supratau. Buvau jam tiesiog per gera, per stipriai mylejau, per daug stengiausi. Pirmas dvi savaites nei zodzio nerasiau nei as, nei jis. Po to jis man mestelejo kazkokia kvaila, poros zodziu zinute, as nieko neatrasiau. Po to prasidejo toks bendravimas, per diena po pora zinuciu. Galiausiai, kai supratau, kad ta pertrauka cia gali testis labai ilgai, as jam parasiau tokia labi konkrencia zinute. Kad surinktu visus mano daiktus, kurie pas ji ir taip per ilgai uzsibuvo ir atveztu man arba paliktu mano darbe. Jis labai keistai sureagavo, as daugiau jam nieko neatrasinejau, o jis man vis rase, rase. Kol galiausiai parase labai labai rimta zinute, pakviete susitikti, aptarem visus reikalus, pasae, kad be manes negali ir viskas tesiasi iki siol. Tiesiog reikia islaukti ir jokiu budu neprasyk jo,kad su tavimi nesiskirtu. Blogiausiu atveju jam pasakyk,kad jis tave palieka vis dar mylincia, bet tu paisai jo noru. Ir viskas, nerasyk, nesidomek. Gyvenk toliau, pramogauk, parodyk jam, kad puikiai sugebi gyventi be jo, nors viduje ir plysi is skausmo. As ne neabejoju, kad gris, vyrai tokie yra. Nezinau nei vieno vyro, kuris nenori kazkokios tai trumpos pertraukos. Ir ji tikrai ne tam, kad pasiduoti su kitom, o tam, kad pasijusti laisviems ir padurniuoti su draugais. Cia mes, panos, esam tokios nuostabios ir istikimos, kai isimylim,tai jokio laiko nereikia

Sekmes, nesukystek ir laimesi!